Provokatorių metas: riaušes Ukrainoje kelia prorusiškos jėgos

alfa.lt 2013-12-02

Po sekmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve vykusių masinių demonstracijų ir riaušių – tiesos valanda. Daugėja įrodymų, jog protestuotojų susidūrimus su riaušių policija iš tiesų provokavo jėgos, priešiškos Ukrainos eurointegracijai bei palaikančios artimus ryšius su radikaliais Rusijos politiniais judėjimais.

Pirmadienio rytą tai netiesiogiai pripažino net ir Ukrainos teisėsaugos pareigūnai. Šalies vidaus reikalų ministerijos oficialiame puslapyje skelbiama, kad riaušes prie šalies prezidento administracijos ir vyriausybės pastatų Kijeve sekmadienį kėlė daugiau nei 300 radikalios organizacijos „Bratstvo“ („Brolija“) narių.

Įdomu tai, kad „Bratstvo“ nariai kartu su lyderiu Dmytro Korčynskiu jau seniai pasisako prieš „vakarietišką marą“, bendradarbiauja su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui lojaliais jaunimo judėjimais ir vargiai gali būti laikomi eurointegracijos šalininkais.

„Milicija nustatė dalį riaušių sostinėje iniciatorių. Šių žmonių dalyvavimą įvykiuose sostinės centre patvirtino neseniai milicijos pareigūnų sulaikyti aktyvistai. Konkrečiai, prie Ministrų kabineto organizuotuose neteisėtuose veiksmuose aktyviai dalyvavo apie 100 piliečių, vadovaujamų piliečio Andrijaus Feščuko. Pažeidimus prie Prezidento administracijos vykdė daugiau nei 300 radikalios „Bratstvo“ organizacijos, vadovaujamos D. Korčynskio, narių“, - teigiama pranešime, kuris buvo paskelbtas ir Ukrainos vidaus reikalų ministerijos „Facebook“ puslapyje.

Ministerija pridūrė, kad įvykiuose prie Kijevo miesto administracijos, į kurį sekmadienį įsiveržė demonstrantai, aktyviausiai dalyvavo nacionalistų partijos „Svoboda“ („Laisvė“) narys Ihoris Mirošničenka.

D. Korčynskis yra bene spalvingiausia iš visų paminėtų asmenybių. Buvęs antisovietinis disidentas ir Ukrainos Helsinkio komiteto narys 10-ajame dešimtmetyje aktyviai dalyvavo įvairių radikalių organizacijų veikloje, buvo nuvykęs į Čečėniją kautis sukilėlių pusėje. 2004 metais D. Korčynskis dalyvavo Ukrainos prezidento rinkimuose, tačiau surinko vos 0,17 proc. rinkėjų balsų.

Ukrainos žiniasklaidoje minima, kad D. Korčynskis galėjęs dalyvauti Seligere (Rusijoje) organizuojamose prezidentui V. Putinui lojalių dešiniųjų jaunimo organizacijų stovyklose.

Gerai žinoma tai, kad 2005 metais, po provakarietiškos Oranžinės revoliucijos Ukrainoje pergalės, D. Korčynskis buvo tapęs „Eurazijos judėjimo“ aukščiausiosios tarybos nariu. Šią organizaciją, įtariamą polinkiu į fašizmą, įkūręs Aleksandras Duginas žinomas kaip vienas svarbiausių naujojo rusiškojo („eurazijinio“) imperializmo ideologų.

„Būtina įsiklausyti į mūsų žodžius, - tokius D. Korčynskio žodžius, pasakytus 2005 metų vasarį bendroje spaudos konferencijoje su A. Duginu, cituoja svetainė Evrazia.org. - Reikia padaryti išvadas iš Ukrainos pamokų ir visomis jėgomis pasistengti, kad nieko panašaus neįvyktų Rusijoje. Pas mus atėjo nemaloni, tačiau pajėgi valdžia, turinti didelį Vakarų pasitikėjimo ir finansinį kreditą. Prieš visus vakarų technologų metodus, panaudotus Ukrainoje, visi rusų technologų „pijaro“ šūkiai pasirodė neefektyvūs. Jeigu vakariečiai remiasi tokiais receptais ir lozungais, kaip integracija į pasaulinę rinką ir įstojimas į NATO, nerealu tam priešpastatyti, pavyzdžiui, rusų kalbos paskelbimą valstybine. Netgi Maskvos stačiatikių patriarchatas Ukrainoje niekaip nepaveikė rinkėjų.“

Tąkart D. Korčynskis labai aiškiai identifikavo, kas, jo nuomone, kelia didžiausią pavojų Rusijos ir Ukrainos suartėjimui bendros stačiatikių bažnyčios pagrindu. „Didžiulį vaidmenį atliko masinės informavimo priemonės, parodžiusios, kad revoliucija vyko „meilės“ dvasia, ir nė vienas kadras neparodė sergančio, arba susirgusio nuo šalčio žmogaus. Taiki minia, susidedanti iš senelių ir vaikaičių – tai grėsmingas revoliucijos ginklas“, - dėstė D. Korčynskis, pagarsėjęs smurtinių akcijų organizavimu.

A. Duginas anksčiau ne kartą yra kritikavęs V. Putiną dėl Ukrainos „netekties“ ir priekaištavęs, kad šis per mažai dėmesio skiria „eurazizmui“. Jis Ukrainoje kūrė ekstremistines jaunimo organizacijas, kurios vėliau buvo uždraustos, o pats „Eurazijos imperijos“ ideologas šioje šalyje paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir 2007 metais, vos atvykęs, deportuotas iš Simferopolio oro uosto Kryme.

Kalbant apie D. Korčynskį, vargu ar tai atsitiktinumas, kad žmogus, kuriam taiki, permainų trokštanti minia yra didžiausias priešas, atsiduria pirmosiose gretose riaušininkų, bandančių nukreipti žiniasklaidos dėmesį nuo didžiulio taikaus mitingo, kurio organizatoriai pakartotinai ragina nepasiduoti provokacijoms.

Ukrainos kraštutinių dešiniųjų judėjimų tyrinėtojas Antonas Šechovcovas pabrėžia, kad D. Korčynskis yra gerai žinomas kaip „agentas provokatorius“. „Sąsaja tarp D. Korčynskio ir proputiniškų judėjimų Rusijoje kelia nemenką susirūpinimą“, - rašo jis savo tinklaraštyje.

Nieko nuostabaus, kad sekmadienį vakare Ukrainos opozicijos lyderiai, tokie kaip pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas Vitalijus Klyčko ir net „Svoboda“ lyderis Olehas Tiahnybokas, bendrom pastangom, net susikibę rankom ir sudarę gyvą grandinę, bandė sustabdyti susirėmimus tarp riaušių milicijos ir D. Korčynskio bei kitų provokatorių sukiršintų jaunuolių.

Ukrainos opozicijos atstovai tvirtina, kad didžiausias jų šansas – išlaikyti revoliucingai nusiteikusios minios energiją ir susilaikyti nuo tokių veiksmų, kurie atbaidytų galimus rėmėjus arba suteiktų progą valdančiajam režimui imtis griežtesnių represijų. Siekiama taikiomis priemonėmis paralyžiuoti prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžios aparatą ir priversti jį pasitraukti iš užimamų pareigų, galbūt – surengus apkaltą Aukščiausioje Radoje, kur šiomis dienomis valdančiąją Regionų partiją palieka vis daugiau deputatų.