Svarbu
Registracija
Raimonda Ramelienė. Seime vėl keliamos populizmo vėliavos
lzinios.lt 2013-11-19
Parlamentarų atšaukimo botagu užsimojusios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės iniciatyvas politikai vadina pigiu populizmu. Teisės ekspertai perspėja, kad įteisinus tokį mechanizmą Seimo nariai taptų įvairių interesų grupių vergais.
Seimo narių atšaukimo mechanizmo sukūrimas, kaip ir parlamentarų skaičiaus mažinimas, rinkėjų amžiaus jauninimas, politikų psichinės sveikatos patikra, – toli gražu ne visi šūkiai, kurių įkvėptos partijos kaunasi dėl valdžios mandatų. Prisiminusi “darbiečių” rinkimų pažadus Seimo pirmininkė ir Darbo partijos lyderė L.Graužinienė vėl prabilo apie galimybę įteisinti pareigų nevykdančio Seimo nario atšaukimą. Tokias Seimo vadovės iniciatyvas jos kolegos parlamentarai sieja su artėjančiais prezidento ir tolesniais rinkimais. Tuo metu teisės žinovai perspėja apie tokių populistinių projektų, galinčių išbalansuoti Konstituciją, pavojingumą.
Rinkimai nesibaigtų
Praėjusį penktadienį kalbėdama per radiją L.Graužinienė pranešė, kad “greičiausiai bus inicijuota darbo grupė”, kuriai bus pavesta sukurti Seimo nario atšaukimo mechanizmą. “Jeigu rinkėjai mato, kad tikrai tas Seimo narys visiškai netinkamai vykdo savo pareigas, rinkėjai turėtų turėti teisę jį atšaukti”, - teigė Seimo pirmininkė. Ji pripažino, kad sukurti tokį mechanizmą nebus lengva. „Galbūt vėl reikės keisti Konstituciją, bet gyvenimas diktuoja, kad tikrai jau yra atvejų, kai reikia šitą mechanizmą turėti“, - sakė L.Graužinienė. Pasak parlamento vadovės, šia tema Seime bus surengtos diskusijos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, demokratinėse valstybėse tokio atšaukimo mechanizmo nėra. “Net nežinau, kaip reikėtų Konstituciją taisyti”, - susirūpinimo neslėpė J.Sabatauskas. Pasak jo, analogiškas mechanizmas buvo sugalvotas XVIII amžiaus pabaigoje prancūzų revoliucijos laikais, kai Konventas vienu metu buvo ir įstatymų leidžiamoji, ir vykdomoji, ir teisminė valdžia. “Kita vertus, jei toks mechanizmas pas mus atsirastų, jis suponuotų begalinių rinkimų laikotarpį”, - LŽ sakė Seimo TTK pirmininkas. Tuomet, kaip pašmaikštavo J.Sabatauskas, kur kas paprasčiau būtų pasinaudoti prezidento Antano Smetonos 1927 metų praktika ir apskritai paleisti Seimą.
Anuliavo V. Čepaičio mandatą
Pasak Seimo TTK pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Stasio Šedbaro, Vakarų teisė nežino tokio dalyko kaip parlamento nario atšaukimas. “Egzistuoja rinkimai, per kuriuos žmonės sprendžia, ar politikas vertas jų pasitikėjimo”, - LŽ sakė S.Šedbaras. Anot jo, Lietuvoje yra mišri rinkimų sistema, todėl sunku įsivaizduoti, kaip galėtų būti atšauktas pagal partijos sąrašą išrinktas asmuo. “Jei tai bus taikoma tik vienmandatininkams, atsiras Seimo narių nelygybė”, - teigė TTK vicepirmininkas. S.Šedbaro nuomone, bet kokie mėginimai dėl atšaukimo mechanizmo keisti pagrindinį šalies įstatymą nėra perspektyvūs, nes pakistų visa Konstitucijos koncepcija. “Suprantama, visuomenei tokie siūlymai patinka. Po Kovo 11-osios prabėgo nedaug laiko, todėl žmonės dar nėra įpratę gyventi demokratijos sąlygomis. Tačiau pigus populizmas tikrai nekuria stabilios ir perspektyvios valstybės vizijos”, - pabrėžė S.Šedbaras.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, parlamentarų atšaukimo mechanizmas - probleminis dalykas. “Techniškai įvykdyti atšaukimą proporcinėje rinkimų sistemoje yra keblu”, - LŽ sakė VRK vadovas. Parlamentarų atšaukimo institutas numatytas Baltarusijos įstatymuose, tačiau Z.Vaigauskas prisipažino negirdėjęs, kad ir juo būtų kada nors pasinaudota. VRK pirmininkas priminė, kad Lietuvoje atšaukimo procedūrą mėginta pritaikyti 1992 metais paaiškėjus, jog tuometinis Aukščiausiosios Tarybos deputatas Virgilijus Čepaitis turėjo sąsajų su KGB (buvo agentas Juozas). Vienoje Marijampolės apygardų tuomet buvo surengtas rinkėjų balsavimas dėl šio asmens mandato patikrinimo. Po jo V.Čepaičio mandatas buvo anuliuotas.
Išbalansuotų Konstituciją
Mykolo Romerio universiteto profesoriaus konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, net galvoti apie atšaukimo mechanizmo įteisinimą būtų nerimta, nes tokie projektai išbalansuotų pačią Konstituciją. “Jei toks mechanizmas būtų įvestas, Seimo narys negalėtų būti visos tautos atstovu. Jis taptų politinių partijų, verslo ar kitų interesų grupių atstovu”, - pabrėžė ekspertas. Pasak jo, pasaulyje egzistuoja vos kelios valstybės, dauguma jų – Afrikoje, kurios yra įteisinusios tokį dalyką. “Kaip mes, civilizuota Europos valstybė, galėtume eiti tokiu keliu?” - stebėjosi profesorius. V.Sinkevičius priminė, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad “demokratinėje teisinėje valstybėje parlamentaro atšaukimo apskritai negali būti”, kitaip Seimo nariai taptų valdomi. “Pagal Konstituciją visi Seimo nariai yra tautos atstovai, nesvarbu, kaip išrinkti – vienmandatėse ar daugiamandatėje apygardoje. Savo darbe jie turi vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine, Seimo nario mandatas yra laisvas”, - sakė profesorius.
V.Sinkevičiaus teigimu, kol Seimo narys sąžiningai atlieka savo pareigas, jis yra visiškai saugus, kad jokie politikai, verslo grupės, rinkėjai – niekas jo neatšauks. Tačiau jei parlamentaras šiurkščiai pažeistų Konstituciją, sulaužytų priesaiką ar padarytų nusikaltimą, egzistuoja apkaltos procedūra, leidžianti sudėlioti visus taškus.
Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose. Seimą sudaro 141 politikas.