Svarbu
Registracija
Kęstutis Girnius. Ukrainos sprendimas
lzinios.lt 2013-11-18
Po 10 dienų Vilniuje prasidės Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Tačiau į svarbiausią klausimą - ar Ukraina pasirašys asociacijos sutartį, dar neatsakyta.
Metų pradžioje kalbėta, jog Ukraina turi patenkinti visus ES reikalavimus iki gegužės pradžios, kad būtų galima laiku sutvarkyti visas biurokratines sutarties pasirašymo procedūras. Ukrainai atsisakant paleisti kalinamą ekspremjerę Juliją Tymošenko, "galutinė" sprendimo data buvo nuolat atidedama. Lapkričio 13-oji turėjo būti paskutinė diena Ukrainos parlamentui priimti reikiamą nutarimą, bet jam net nebalsavus dėl atitinkamos rezoliucijos ES nusprendė palaukti.
Nepaprastas ES nuolankumas rodo Ukrainos svarbą ir daugelio Rytų Europos šalių norą atverti jai kelią narystės ES link. Prieš dešimtmetį žymus JAV politologas Zbigniewas Brzezinskis tvirtino, kad be Ukrainos Rusija nustotų būti Eurazijos imperija ir savo likimą turėtų labiau sieti su Azija. Bet jei Maskva kontroliuoja Ukrainą, jos žmones, gamtos išteklius ir prieigą prie Juodosios jūros, Rusija automatiškai tampa galinga Europą ir Aziją apimančia imperine valstybe.
Ne tik Z.Brzezinskis taip mano. Jei nepasirašys asociacijos sutarties, Kijevas neatsispirs Maskvos spaudimui, šalis bus įtraukiama į Rusijos peršamą Muitų sąjungą ir taps kitų Maskvos dominuojamų sandraugų ir sąjungų nare. Ukrainai vienareikšmiškai pasukus integracijos į ES keliu, galutinai žlugtų Kremliaus svajonės iš dalies atkurti buvusią sovietinę erdvę.
Nors geopolitiniai sumetimai yra svarbūs, ES nėra vien laisvosios prekybos ir laisvo judėjimo zona. Šalis nares vienija bendros vertybės, kurių atsisakius ES netektų savo veido ir savitumo. Teigiama, jog į ES galima priimti tik tas vertybes ginančias valstybes, o Kijevo atsisakymas patenkinti ES sąlygas rodo, kad šios pagrindinės vertybės yra svetimos Ukrainos valdžiai. Taip pat nurodoma, kad kol šalis nėra priimta į ES, Briuselis gali paveikti jos elgesį. Bulgarijos ir Rumunijos atvejai rodo, kad suteikus narystę galimybės daryti įtaką šaliai beveik išnyksta.
Tai ginčas be pabaigos. Ukrainos gynėjai neneigia, kad Viktoro Janukovyčiaus valdžia pažeidžia europietiškas vertybes, bet ragina nesuteikti šioms vertybėms lemiamo vaidmens sprendžiant Ukrainos bylą. Esą reikia kalbėtis su tais, kurie dar ne visai pripažįsta šias vertybes. Be dialogo nebus galima paveikti Ukrainos, ir nors vertybių gerbimas būtinas visateisei narystei, tokie griežti kriterijai neturėtų būti taikomi asociacijai. Jei Ukraina nepasitaisys, bus galima atsisakyti suteikti visateisę narystę. Bet dabar reikia kompromiso, kuris palaikytų Ukrainos europinį kursą ir neįstumtų jos į Kremliaus glėbį.
Penktadienį tokį kompromisą pasiūlė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Jis ragino ES vadovus apsvarstyti galimybę, kad Ukrainai būtų leista po asociacijos sutarties pasirašymo įvykdyti kai kurias ES iškeltas sąlygas. Taigi siūloma leisti Kijevui įgyvendinti sąlygas “kitu etapu - vykstant sutarties ratifikavimo procesui". Nežinau, ar B.Komorowskio siūlymas yra nuoširdus. Gal jis nujaučia, kad jo siūlymą atmes vertybes pabrėžiančios ES šalys, bet jam labiausiai rūpi sukurti regimybę, jog Lenkija yra didžioji Ukrainos draugė.
Lietuva seniai teikia pirmenybę geopolitiniams sumetimams. Esą gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad Ukraina, Gruzija ir kitos šalys integruotųsi į Vakarų ekonomines ir karines struktūras. Siekiant skatinti reformas šiose šalyse ir sustiprinti jų gebėjimą atsispirti Maskvos vilionėms, reikia joms nutiesti tiesų kelią į narystę ES ir NATO.
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, negalima tiesmukai reikšti savo pozicijos, tad užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir ypač prezidentė Dalia Grybauskaitė laikėsi santūriai, bent jau kalbėdami viešai. Seimo rankos nėra taip surištos. Ketvirtadienį, taigi praėjus dienai po Ukrainos parlamento sesijos, Seimas priėmė rezoliuciją, kuria paragino Ukrainos parlamentą "sutelkti visas pastangas, kad kitos savaitės sesijoje būtų priimti Ukrainai reikalingi ir tarptautinės bendruomenės laukiami įstatymai". Seimas taip pat ragino ES valstybių parlamentus, Europos Parlamentą ir kitas institucijas, Ukrainos Aukščiausiąją Radą vienyti savo pastangas siekiant pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį.
Veikiausiai Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius įsitikinęs, kad Ukraina yra tokia svarbi, jog ES ilgainiui nusileis ir pasirašys asociacijos sutartį, pritardama tokiems siūlymams kaip B.Komorowskio. Neatmestina galimybė, kad jis klysta ir kad bus šalių, kurios vetuos sutarties pasirašymą, jei ES sąlygos nebus patenkintos.
Tai nebūtų didelė tragedija. Ukraina, ko gero, dar nepribrendusi ryžtingam posūkiui į ES, nes daugelis gyventojų turi abejonių ir nuogąstavimų dėl galimų asociacijos sutarties pasekmių. Būtų neprotinga dirbtinai forsuoti sprendimą. Reikia pritarti Vytauto Landsbergio minčiai, kad net jei reikalai pasuktų nepalankia kryptimi, “tai bus vis dėlto pačios Ukrainos sprendimas. Kokį parlamentą išsirinko, tai irgi tautos valia". Ir tą valią reikia gerbti.
Jei sutartis nebūtų pasirašyta šį mėnesį, praeitų keleri metai, kol būtų galima grįžti prie šio klausimo. Yra galimybė, nors ir labai maža, kad nesulaukusi teigiamo ES sprendimo Ukraina priartėtų prie Rusijos. Ir tai nebūtų tragedija. Rusija negebės traktuoti Ukrainos kaip lygiavertės partnerės. Pripratęs primesti savo valią Rusijai ir diktuoti jos žmonėms, Vladimiras Putinas taip pat elgsis su Ukraina. Po kelerių "draugystės su Rusija" ir V.Putinu metų Ukraina skubės ieškoti prieglobsčio ES.