Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjo Lauryno Kasčiūno nuomone, tam yra du aspektai.

„Tai yra to pačio likimo draugės, tautos, kurios buvo tam pačiam sovietiniame kalėjime, tik mes iš jo ištrūkome lengviau ir greičiau, greičiau integravomės į Europos struktūras. Na, aišku, mums tai iššūkis, bet mes išlaikėme savo savitumą ir nepriklausomybę, bet vis vien esame kitoje erdvėje. Na, o Ukraina ir Gruzija yra tarsi užstrigusios toje erdvėje ir natūralu, turi būti tam tikras solidarumas tautų, noras padėti joms iš ten išlįsti“, - aiškino L. Kasčiūnas.

Antras dalykas, kodėl Lietuvai gali būti aktuali sutartis, kurią ketina pasirašyti šios šalys su ES, susijęs su ekonominiais dalykais. Pasak pašnekovo, kuo daugiau bus europietiškų taisyklių, juk asociacijos susitarimas reiškia ir laisvos prekybos susitarimą, tuo mūsų šalies verslininkams bus lengviau prekiauti ir patekti į šių šalių rinkas, investuoti į jas.

„Ir dabar Ukraina užima 10-tą vietą mūsų prekybos sąraše. Asociacijos susitarimas būtų geras impulsas ir toliau plėsti tuos ryšius“, - pridūrė pašnekovas.

Ar tokiu atveju nepablogės ES santykiai su Rusija? Pasak L. Kasčiūno, jei Ukraina ir pasirašys asociacijos sutartį, viskas priklausys nuo to, kaip jį ją žada įgyvendinti. Politinė ir ekonominė šalies sankloda labiau primena Rytų erdvę, Rusijoje galiojančią tvarką, tad nereiškia, kad pasirašius sutartį, keisis ir neformalūs ryšiai.

„Visgi pati Ukraina mato save kaip savarankišką Europos valstybę (...). Ukrainiečiai pagal įvairias socialines apklausas save mato labiau kaip europietišką valstybę, o ne kaip buvusią postsovietinę šalį“, - laidoje „Ryto espresso“ teigė pašnekovas.

Laidos vedėjas S. Malinauskas pokalbio pabaigoje, paklausė, kaipgi reikėtų vertinti dabartinius Lietuvos ir Rusijos santykius, kurie pablogėjo šaliai pradėjus pirmininkauti ES?

„Dažniausiai Rusija mėgsta tokį žaidimą, ji geru laikotarpiu išsirenka po vieną Baltijos šalį ir vieną jų padaro blogiete, kaip kad dabar yra Lietuva, o kitą – geriete. Tu periodų čia būdavo visokių: 2007 m. buvo bronzinio kareivio skandalas Estijoje, latviams buvo daromas spaudimas dėl tautinės mažumos. Žodžiu, tai yra nuolatinis žaidimas ir dabar ta tikslinė šalis yra Lietuva“, - tvirtino pašnekovas.