Kodėl Lenkijai atsiprašinėjant V. Tomaševskis neranda sau vietos?

Kodėl Lenkijai atsiprašinėjant V. Tomaševskis neranda sau vietos?
© DELFI montažas

Poznanėje lenkų aistruoliams iškėlus plakatą su lietuvius žeidžiančiu užrašu, jau kurį laiką Lietuvos ir Lenkijos santykiuose vyravęs šaltas mandagumas įgavo šiltų atspalvių: Lenkijoje pradėta akcija atsiprašyti Lietuvos, prie jos prisidėjo ir kandusis kaimyninės šalies užsienio reikalų ministrasRadoslawas Sikorskis. Lietuvoje ėmė plisti akcija fotografuotis su užrašu „Lithuania loves Poland“.

Tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio nuotaika vis niaukiasi. Iš pradžių politikas pareiškė, kad „Lech“ aistruolių plakatas buvo iškeltas padedant „mūsiškių“ specialiosioms tarnyboms, paskui pasipiktino buvęs ne taip suprastas ir jau kalbėjo apie specialiąsias tarnybas, bet neaišku, kurių šalių.


 

Seime surengtoje spaudos konferencijoje V. Tomaševskis atrodė ne juokais supykęs: jis pareiškė, kad nuolatinis kalbėjimas apie „Lech“ aistruolių poelgį yra užsakytas, galbūt net buvusių valdančių partijų – konservatorių ir liberalų.

Žiniasklaidą politikas apkaltino eskaluojant nesantaiką bei meluojant, o šūkį „Litwin cham, a Polak pan“, jo teigimu, iš viso sugalvojo humoro laida „Dviračio žynios“, o ne lenkai.

Kyla klausimas, kodėl V. Tomaševskis pyksta, kai Lietuva ir Lenkija ūžia nuo abipusių meilės prisipažinimų?

L. Kasčiūnas: karšta kaltės bulvė permesta lenkams


Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad V. Tomaševskio reakcija yra desperatiška, nes iki šiol visa jo vadovaujamos partijos veikla buvo grįsta prielaida, esą pagrindinė problema – Lietuvoje diskriminuojama lenkų tautinė mažuma.

Tačiau „Lech“ sirgalių transparantas, anot L. Kasčiūno, įrodė, kad problema nėra vienpusė ir kad lenkų geopolitinėje ir politinėje mąstysenoje „esama tam tikrų detalių, liudijančių ne iki galo lygiaverčius santykius su kitomis tautomis“.

„Manau, kad tai tam tikras desperacijos atvejis, kadangi šie įvykiai buvo nukreipti prieš lietuvių tautą, todėl jie kažkuria prasme permetė kamuoliuką. Visą gyvenimą politinis lošimas vyko norint įrodyti, kad Lietuvoje yra diskriminuojama lenkų tautinė mažuma. O šiuo plakatu kamuoliukas mestas į kitą pusę, parodant, kad ir lenkų tautos mąstysenoje mažų kaimynių atžvilgiu nėra iki galo viskas tvarkingai sudėliota“, - sakė politologas.

„Šia prasme V. Tomaševskis reagavo desperatiškai, nes taip išmušamos visos jo kortos“, - teigė L. Kasčiūnas, primindamas, kad įtakos audringai šio politiko reakcijai turi ir asmeninės jo savybės.

Tačiau, L. Kasčiūno teigimu, šis įvykis leidžia pradėti kalbėti apie tikrąsias lietuvių ir lenkų nesutarimų priežastis, o ne slėptis už primityvių teiginių, neva santykiai šaltoki dėl keleto radikalų arba kad viskas pasikeistų, jei pasikeistų lyderiai.

„Nesakyčiau tiesiai, kad viskas krypsta į gera, bet atsiranda tam tikras pagrindas pradėti diskusiją apie tapatybinius dalykus. Mano nuomone, Lenkijai šiuo metu labai svarbu apsispręsti geopolitiškai, ar ji bandys būti Vidurio Europos regiono lydere, ar bandys žaisti tarp didžiųjų Vakarų Europos žaidėjų“, - svarstė mokslininkas bei buvęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas užsienio politikos klausimais.

E. Motieka: po išpuolių seka naudingi atsiprašymai

Mykolo Romerio universiteto profesorius, Politikos mokslų instituto direktorius Egidijus Motieka sako, kad Lenkijos „Lech“ sirgalių poelgis dvipusis: viena vertus, jis šlykštus, antra vertus, iš karto modeliuoja Lietuvai palankią aplinką – po tokių incidentų šalys paprastai bando atsiprašyti, pasiteisinti ir kaip nors kompensuoti skriaudą.

„Šitą situaciją tikrai galima išnaudoti santykių gerinimui, švelninimui. Lenkijos pusė šitai ir daro. Situacija jau keletą metų yra gana sudėtinga, sakyčiau nuo 2009 metų vasaros, bet čia žinomi dalykai. Esmė ta, kad visą šitą laiką R. Sikorskiui reikėjo švelninti savo poziciją. Lygiai tą patį galime pasakyti apie mūsų prezidentę Dalią Grybauskaitę“, - pasakojo E. Motieka.

Tačiau politologas svarsto, kad „Lech“ sirgalių poelgis nebuvo toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jo teigimu, tokio plakato pagaminimas, iškėlimas ir laikymas rungtynių metu yra gana ilgas procesas, todėl sutrukdyti tam galima rasti 101 būdą.

Vis tik šių faktų aiškinimasis, anot pašnekovo, yra Lenkijos specialiųjų tarnybų tyrimo reikalas – pasak E. Motiekos, būtent jos turi aiškintis, kas plakatą gamino, kas leido įnešti ir kas už tai atsakingas, o ne V. Tomaševskis.

„Be jokios abejonės, tai yra Lenkijos specialiųjų tarnybų reikalas dėl tų visų išsišokimų, o ne Lietuvos. Aišku, Lietuvos specialiųjų tarnybų reikalas apskritai būtų susidomėti, kokius veiksmus vykdo V. Tomaševskis, kiršindamas Lietuvos lenkus ir Lietuvos lietuvius bei Lietuvą su Lenkija“, - svarstė E. Motieka.