Svarbu
Registracija
„Daugiadienes“ be alkoholio organizuojantys jaunuoliai: kodėl Lietuvoje gyventi gera
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.) |
www.delfi.lt Inga Saukienė 2013-07-07
Aktyvių, dirbančių ir karjerą sėkmingai darančių jaunų žmonių kompaniją suartino bendras „pomėgis“ - nevartoti nė lašo alkoholio. Norėdami turėti erdvę, kurioje galėtų linksmintis, jie pradėjo rengti blaivius vakarėlius. Šiems populiarėjant pasišovė surengti 3 dienų festivalį be alkoholio. Kas pasikeitė jų gyvenime nustojus vartoti alkoholį? Ką jie mano apie savo bendraamžius ir kokias perspektyvas mato Lietuvoje?
Išgirsta klausimų, ar viskas gerai su galva
Gan ilgai rengę mėgėjiškus vakarėlius, šiemet bendraminčiai įkūrė viešąją įstaigą „Blaivios pramogos“ ir blaivius vakarėlius pradėjo reguliariai rengti didesniam miestiečių ratui.„Kvietimą į pirmą vakarėlį paskelbėme tik per socialinius tinklus, todėl labai nustebome, kai susirinko apie 800 žmonių. Aišku, vyrauja jaunimas, tačiau atvyksta ir šeimų su vaikais, net iš kitų miestų, pensininkų, kurie tikrai nėra tik pasyvūs stebėtojai. Kiekvieną kartą žmonių vis daugėja. Paskutiniame jau dalyvavo 1300 žmonių. Beje, mūsų vakarėliai – nemokami, kadangi mūsų idėja – kad jie būtų prieinami. Visi jie turi aiškią struktūrą. Iš pradžių pradedame nuo ramesnio pajudėjimo, pavyzdžiui, Tai či. Toliau veiksmas intensyvėja – pavyzdžiui, būna šokių pamokos su paprastais, visiems prieinamais elementais, kitokios veiklos. Tai nėra paprasčiausia diskoteka. Norime, kad žmogus būtų visą laiką užsiėmęs, kad jis ne tik sienų neramstytų, bet ir neturėtų laiko pagalvoti apie alų ar cigaretę, kad išdrįstų linksmintis blaivas ir atrastų, jog tai įmanoma. Vakarėlio kulminacija – gyvos muzikos koncertas. Atlikėjai būna labai nustebę ir teigia neturėję geresnės publikos“, - pasakojo viena iš organizatorių, žurnalistė Ieva Žigaitė.
Mergina atviravo, kad jai nustojus vartoti alkoholį, labai pasikeitė jos draugų ratas. Tų, su kuriais penktadieniais eidavo išgerti vyno, liko vos keletas, nes būti su negeriančiu žmogumi jiems nejauku. Tuomet tarsi ir patys įsipareigoja negerti.
Jaunuoliai, paklausti, kodėl nustojo vartoti alkoholį, tikino, kad šis sprendimas labai pakeitė jų gyvenimą. Štai inžinerinius mokslus krimtęs, o dabar vadybininku dirbantis Aurimas Šernas prisipažino, kad atėjo toks laikas, kai tiesiog tapo neįdomu gerti. „Bet koks dalykas, kurį iš pradžių darai, atrodo nerealus, tačiau vėliau nusibosta. Atsimenu, kai pradėjau važinėti dviračiu, negalėjau atsidžiaugti. Tačiau jei paklaustume močiutės, kuri kasdien mina melžti karvės, jai tikrai seniai tai neteikia jokio malonumo. Manau, ne paties alkoholio žmonės trokšta, o bendravimo, jie nori linksmai leisti laiką, tačiau nesugeba to daryti be papildomų atsipalaidavimo priemonių, nes trukdo kokie nors kompleksai“, - svarstė pašnekovas.
Pasak vaikino, šiuo metu tarp jaunimo vyrauja nuostata, kad geriausiai praleistas laikas tuomet, jei tu kažko neatsimeni iš vakarėlio, todėl labai smagu pasiklausyti, ką pasakoja draugai. Visur yra formuojama nuomonė, kad alkoholis yra gėris. Filmuose mes matome, kaip sėkmingas verslininkas gurkšnoja brangų vyną, tarsi tas vynas jį būtų ir pavertęs sėkmingu verslininku. Arba kaubojus prerijose taip skaniai užsirūko „Marlboro“, kad atrodo, jog gyvenimas ir tau bus nuostabus, jei užsirūkysi. „Vyrauja nuomonė, kad žmonės, kurie negeria, yra neįdomūs, „mėmės“. Kiti klausia, ar neturiu sveikatos problemų, o gal su galva man negerai – pavyzdžiui, išgėręs tampu labai agresyvus“, - juokėsi Aurimas.
Teko atlaikyti bendraamžių spaudimą
„Mes išsikėlę tikslą blaivias pramogas padaryti madingas. Kodėl? Mano giminėje, kaip turbūt bet kurioje kitoje, yra žmonių, kurie už alkoholį sumokėjo brangiausią kainą – gyvybę. Man norisi, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau. Suaugusiųjų jau nepakeisime, tačiau savo pavyzdžiu galime parodyti jaunajai kartai, kad gyventi be alkoholio – tikrai ne mažiau įdomu. Kai vakarėliuose pradėjau negerti, man tekdavo atlaikyti spaudimą – pašiepiančias replikas, juokelius. Tačiau kai likdavau su žmonėmis akis į akį, jie prisipažindavo gerbiantys mano sprendimą ir juo besižavintys. Beje, turėjau draugų, su kuriais sugėrovai buvome jau 10 metų. Penktadienį susėsti prie butelio būdavo šventas reikalas. Jie gan ilgai manė, kad šis mano įgeidis praeis. Praėjo gal metai, kol jie suprato, kad tikrai nebegersiu“, - pasakojo Paulius Mikšys.
Jaunuoliai įsitikinę, kad žmonių sąmoningumas alkoholio atžvilgiu visgi kyla. Nors dabar kalbama, kad ekologija esą išpūstas burbulas, šis „burbulas“ labai pasitarnavo – žmonės pradėjo stebėti, ką valgo, kaip gyvena.
Ievą naujas jos gyvenimo būdas labiausiai pradžiugino tuo, kad atsidaro daugiau laiko. Ji ne tik turi daugiau energijos, nes pradėjo domėtis sveika mityba, aromaterapija, bet ir atsirado naujų veiklų, pavyzdžiui, afrikietiški būgnai.
„Anksčiau juk būdavo taip: visą penktadienio vakarą linksminiesi su taure rankoje, tuomet pusę šeštadienio miegi, po to būni beveik negyvas, tik vakare vėl kažkur iššliauži į miestą. Sekmadienį vėl bandai atsigauti, o pirmadienį, labiau pavargęs nei pailsėjęs, eini į darbą. Prisimenu, buvo laikotarpis, kai su draugais viename bute gyvenome šešiese. Mums būdavo norma kiekvieną vakarą atsipalaidavimui kartu išgerti. Pagavau save, kad man pačiai tas butelis alaus tapo norma, nors tai tikrai nėra normalu, ypač merginai. Dabar, kai manęs klausia, kodėl negeriu, aš savo ruožtu klausiu, kodėl geria klausiantysis“, - svarstė mergina.
Paulius pasidžiaugė, kad per du su puse metų, kai jis nevartoja alkoholio, jam nė karto nėra skaudėjusi galva, o taip pat keletą metų alkoholio nevartojantis Aurimas prisimena, kad jau po trijų mėnesių, praleistų be alkoholio, pastebėjęs, jog gyvenimas jam pradėjo teikti daugiau įspūdžių.
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.) |
Kuo lietuviai pranašesni už vakariečius
Vaikinas teigia pastebėjęs, kad kai žmonės nustoja vartoti alkoholį, jie tampa didesni savo šalies patriotai, jiems labiau pradeda rūpėti, kas vyksta aplinkui.
„Visada būdavau Lietuvos patriotas ir savo ateitį siejau su Lietuva, tačiau dabar man dar labiau viskas rūpi. Labai paprasta važiuoti gyventi ten, kur daugiau moka, tačiau tai labai paviršutiniška. Aš mėgstu keliauti, bet kol kas pasaulyje neradau tokios vietos, kurioje gyventi norėčiau labiau nei Lietuvoje. Lietuvoje tikrai galima prasimušti, tik tam tikrais atvejais gal reikia įdėti daugiau pastangų. Iš tiesų mes esame drąsūs ir kūrybiški. Manau, einame koja kojon su pasauliu daugelyje sričių. Pavyzdžiui, jaunimas kuria puikią muziką, tik ji nelabai žinoma, neturime didelių galimybių apie save pranešti pasauliui, nes esame maži. Kita vertus, dabar, kai plinta šiuolaikinės technologijos, tai padaryti jau paprasčiau.
Ir nesumeluosiu sakydamas, kad man patinka mano tautiečiai. Lietuviai per daug nelenda tau į dūšią, nėra perdėtai mandagūs ir neatrodo patys draugiškiausi pasaulyje žmonės, tačiau jei susidraugauji, santykiuose yra daug šilumos. Vakaruose mandagumo kultūra yra itin aukšto lygio, bet tikras draugiškumas – tikra retenybė. Tik norėtųsi, kad būtų mažiau pavydo. Visgi esame pavydi tauta – šito iš mūsų neatimsi“, - dėstė Aurimas.
Ko dar norėtųsi iš lietuvių? Nors mums nuolat reikia kovoti už išgyvenimą ir planuoti, kaip susimokėsime už šildymą, norėtųsi, kad lietuviai būtų ne tokie surūgę, daugiau šypsotųsi, pagaliau kad pardavėjos sveikintųsi parduotuvėje. Tokius savo pageidavimus dėsto Ieva.
„Šiuolaikinis jaunimas turi daug privalumų. Esame ne tik aktyvūs, kosmopolitiški, drąsūs, bet ir labai darbštūs. Pavyzdžiui, kartais į darbą ateinu savaitgalį ir visada randu bent keletą darbuotojų, kurie taip pat ateina savo noru. Pas mus darbe tikrai nėra jokio spaudimo, atvirkščiai, visi turi daug laisvės. Žmogus gali bet kada išeiti, jei turi reikalų, bet jis žino, kad turi padaryti darbą ir jaučia atsakomybę. Jauni žmonės tikrai nėra tinginiai“, - svarstė IT specialistu dirbantis Paulius.
Festivalio idėja – parodyti, kad linksmintis įmanoma be svaigalų
Kaip bendraminčiams pavyksta suorganizuoti vakarėlius, jie teigia patys nežinantys. Tiesa, iškart priduria, kad juokauja. Nors jie visi – dirbantys žmonės, tad užklasinei veiklai lieka mažai laiko, iš tiesų į rėmėjų paiešką tenka įdėti ir labai daug pastangų, ir idėjų, ir.. pinigų. Kurdami savo įstaigą entuziastai pradiniam kapitalui susimetė savo asmeninius pinigus – kas kiek galėjo, o dabar jų festivalį jau remia Sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kai kurie atlikėjai jų renginiuose sutinka groti nemokamai – dėl idėjos.
Liepos 26-28 d. prie Gaveikių ežero, esančio už 40 km nuo Vilniaus, vyksiantis festivalis „VAROM!“, pasak jo organizatorių, turės net septynias erdves, kurios vyks skirtingos veiklos: populiarių Lietuvos atlikėjų koncertai, kūrybinės dirbtuvės, žaidimai vaikams ir suaugusiems, mankštos, šokių pamokos, joga, meditacijos, paskaitos, gongų terapija ir pan.
„Nors mūsų idėja, kad tokie vakarėliai vyktų nemokamai, festivalio padaryti visiškai nemokamo negalėjome, tačiau stengiamės, kad jis būtų kuo prieinamesnis. Pavyzdžiui, gausios šeimos su mažiausiai 3 vaikais iki 12 metų bus įleidžiamos nemokamai, taip pat nemokamai bus įleidžiami visi vaikai iki 7 metų. Mūsų manymu, tai puiki vieta vaikams – juk aplinkui nebus besišlaistančių girtų“, - įsitikinęs Aurimas.