Pirmadienį laidojamas M.Martinaitis

DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Pirmadienį laidojamas M.Martinaitis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Pirmadienį laidojamas penktadienio vakarą Anapilin išėjęs poetas, eseistas ir vertėjas Marcelijus Martinaitis. Jis amžino poilsio atguls sostinės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

10 val. už poetą šv. Jonų bažnyčioje laikytos Šv. Mišios. Karstas iš bažnyčios bus išneštas 14 val. M. Martinaitį į paskutinę kelionę palydės žmona Gražina, dukra Eglė, žentas Artūras Skučas. Poetas turėjo keturis anūkus ir du proanūkius.


 

M. Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 dieną Raseinių rajone, Paserbentyje. Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, Kauno politechnikume. 1964 m. Vilniaus universitete baigė Istorijos ir filologijos fakultetą.

Baigęs studijas dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose, vėliau dėstė Vilniaus universitete, sykiu vadovaudamas lituanistikos studentų poetiniam susibūrimui – „Literatų kalvei“, išugdžiusiai šiandien gerai žinomų rašytojų. 1975 m. M. Martinaitis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu.

Prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis buvo vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir Sąjūdžio Seimo tarybos narių. 1989 m. kaip Sąjūdžio narys išrinktas SSRS liaudies deputatu. M. Martinaitis energingai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1992–1997 m. poetas vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitetui, 2000–2012 m. pirmininkavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai.

Už nuopelnus valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.), apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (1998 m.) ir LietuvosNepriklausomybės medaliu (2000 m.).