Dažnas apžvalgininkas neatsispiria pagundai jau dabar imti lyginti Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybes, nors akivaizdu, kad tam laikas dar neatėjo. Vyriausybės dirbo skirtingą laiką, o pirmąjį šimtą dienų gyveno pernelyg skirtingomis sąlygomis. A.Kubiliaus Vyriausybė negalėjo leisti sau tokios prabangos - atiduoti klausimus spręsti darbo grupėms, kad jos mėnesių mėnesius diskutuotų, rengtų alternatyvius sprendimų variantus.

Konservatorių Vyriausybė nestokojo ryžto ir turėjo viziją, kaip pertvarkyti daugelį sričių. Net ir mokesčių reforma, kuri daug kam atrodė skubota ir neišsami, stovėjo ant pagrindo, kurį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai buvo parengę dar prieš rinkimus, ji buvo pagrįsta žymiausių Lietuvos ekonomistų rekomendacijomis. Tai PVM lengvatų atsisakymas, įvairių išimčių naikinimas, ydingos vadinamųjų patentininkų sistemos peržiūrėjimas, nepaaiškinamų "mokesčių rojaus" salų naikinimas (pvz., kasos aparatai turgaus prekiautojams). Ankstesnė Vyriausybė ėmė įgyvendinti iš anksto parengtas aukštojo mokslo, energetikos ir kitų sektorių reformas, nors jas lydėjo nevienoda sėkmė.

Jeigu savos tvirtos pozicijos stoka, abejonės ir neryžtingumas yra pranašumas, tai A.Butkevičiaus Vyriausybei sunku surasti lygių. Vienintelis ministras, atkreipęs visuomenės ir apžvalgininkų dėmesį originaliais pasiūlymais, buvo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, kuris paskelbė kryžiaus žygį privačioms medicinos įstaigoms. Tiesa, per kalbą, skirtą Vyriausybės šimtadieniui, A.Butkevičius davė aiškiai suprasti, kad ministro kaprizai jau sutramdyti, ir jo idėjos nebus įgyvendintos. Tokia įvykių eiga logiška, be kita ko, ir įvertinus socialdemokratų rinkimų į Seimą programą, kurioje kalbama apie vienodų veiklos sąlygų sudarymą sveikatos priežiūros įstaigoms, nesvarbu kokia jų nuosavybės forma. Šis pavyzdys liudija naujosios Vyriausybės blaškymąsi.

Tiesa ir tai, kad A.Kubiliaus Vyriausybė tik imitavo tarimąsi su visuomene bei interesų grupėmis. Savo ruožtu A.Butkevičiaus Vyriausybė iniciatyvą noriai perleidžia mokslininkams ir ekspertams. Svarstant skalūnų dujų žvalgymo bei išgavimo klausimą susidarė įspūdis, kad lemiamas žodis čia priklauso Mokslų akademijos mokslininkams. Nors ministras pirmininkas ir aplinkos ministras, rodos, buvo už skalūnų dujų žvalgymą bei eksploatavimą, procesas būtų buvęs sustabdytas, jei mokslininkai būtų ištarę "ne". Galų gale net ir mokslininkams pritarus Vyriausybė priėmė rezervuotą Seimo komitetų nuomonę ir licencijos skalūnų dujų žvalgytojams išdavimą atidėjo iki gegužės, tačiau greičiausiai tai užtruks kur kas ilgiau.

Savo kalboje Vyriausybės šimtadienio proga A.Butkevičius minėjo tris suformuotas darbo grupes - mokesčių reformos, užimtumo problemų ir energetikos. Darbo grupių formavimas daug kam atrodo kaip ženklas, kad Vyriausybė yra apdairi ir rengia pamatuotus sprendimus, tačiau iš tikrųjų kurdama darbo grupes ji mėgina dangstyti savo idėjų stygių. Šių grupių veikla bus nerezultatyvi, nes jos negali nubrėžti strateginių linijų ir atlikti darbų už politikus. Tikra reforma susijusi su giluminiais pokyčiais ir rimtu perskirstymu, o ekspertai viso labo gali pastebėti vieną kitą spragą. Tai liudija ir ankstesnės Vyriausybės patirtis, pavyzdžiui, ministro Donato Jankausko sudarytos "Sodros" reformą rengusios darbo grupės veiklos rezultatai. Kai nėra aiškios strategijos ir politinės valios, darbo grupės tėra figos lapeliai, mėginantys pridengti šią negalią.

Atskiros srities ekspertai negali rengti strategijų, nes strateginis žvilgsnis turi apimti visą ūkį. Pavyzdžiui, energetikos ekspertai gali apskaičiuoti, ar atsipirks atominė jėgainė, bet ar jie sugebės įvertinti šio projekto poveikį visai Lietuvos ekonomikai? Kas ir kaip įvertins tą aplinkybę, kad, kaip sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuva kartu su Baltijos valstybėmis neįgyvendindama tokių stambių projektų liks Europos ekonomikos užkampis?

Be to, esama rimto pagrindo klausti, kokiais principais šios grupės, kurioms Vyriausybė teikia tiek reikšmės, yra suformuotos. Jų veikla nėra skaidri - ir apie jų sudėtį, ir apie veiklos principus informaciją Vyriausybės svetainėje sunku rasti. Kodėl leidžiama kalbėti vieniems, o tyli kiti? Mokesčių peržiūros darbo grupėje yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Investuotojų forumo ekspertai, tačiau nėra nė vieno profesinių sąjungų atstovo. Ar tokia yra socialdemokratų dominuojamos Vyriausybės principinė pozicija, ar tai tiesiog atsitiktinumas?

A.Butkevičiaus žvaigždė reitinguose žiba skaisčiau nei prezidentės, o Vyriausybe, "Vilmorus" apklausos duomenimis, pasitiki 23 proc. gyventojų - dvigubai daugiau nei anksčiau. Darbo partijos bylos ir negrabaus koalicijos partnerių jungimosi fone išryškėjo socialdemokratų dominavimas, nors Lietuvos demokratijos požiūriu padėtis tik blogėja: politinėmis partijomis, kurios yra svarbiausias demokratijos komponentas, minėtos apklausos duomenimis, pasitiki rekordiškai mažai, vos 4 proc., gyventojų. A.Butkevičiaus Vyriausybės rankose raktas - ar valdžiai pavyks atkurti pasitikėjimą Lietuvos gyventojų akyse.