Anksčiau skelbta, kad JAV energetikos informacijos administracijos skaičiavimais, skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti apie 481 mlrd. kub. m, išgaunamieji – 113 mlrd. kub. metrų. Jie glūdi 1,7–2,05 km gylyje.

Tačiau situaciją Lietuvoje tyrę įvairių sričių ir specialistai nustatė, jog skalūnų dujų potencialas gali būti vertinamas įvairiai, tačiau paskelbtas skaičius 113 mlrd. kub. m yra netinkamas naudoti ir per daug optimistinis.

“Skaičius yra netikslus ir jo reikia atsisakyti, nes amerikiečių skaičiavimuose naudotas didesnis sluoksnis, nenurodoma, kokiam teritorijos plotui buvo atlikti skaičiavimai“, - dėstė geologijos profesorius Algimantas Grigelis.

Jo nuomone, JAV energetikos informacijos administracijos skaičiavimai yra netikslūs ir nepriimtini ir juos reikėtų užmiršti. Trečiadienį mokslininkas Seime pristatė mokslininkų darbo grupės išvadas dėl skalūnų dujų naudojimo.

Komisijos turimais duomenimis, Lietuvoje, preliminariais skaičiavimais, yra apie 2,8 mlrd. kub. m skystos naftos ir 800 mlrd. kub. m dujų. O geros praktikos atvejais galima išgauti iki 10 proc., o jei veikla nebus labai sėkminga 2-5 proc.

“Tokiu būdu išeitų, kad licencijuojamame plote galima išgauti, jei kalbėti apie dujas maksimum iki 80 mlrd. kub. m skalūnų”, - dėstė A. Grigelis.

Jo skaičiavimais, Šilutės – Tauragės plote, įvertinant dujų kainą, skalūninių dujų vertė sudarytų apie 104 mlrd. litų.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai Lietuva kasmet sunaudoja apie 3 mlrd. kub. m „Gazprom“ dujų, taigi skalūnų dujų Lietuvai turėtų užtekti ne 40 metų, kaip skelbta, o maždaug 27-eriems.

Darbo grupės išvadoje konstatuota, kad reikia neatidėliotai vykdyti skalūninių dujų žvalgybą, tačiau ribotame aikštelių kiekyje.

„Kalba eina apie dvi aikšteles, - sakė A. Grigelis, pridurdamas, jog gavybai reikės papildomų sąlygų - Skalūnų dujų gavybai būtina įvertinus žvalgymo rezultatus pateikti naudojimo projektą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą.“