Lietuvos Sąjūdis paminėjo Kovo 11-ąją

Prof. Vytautą Landsbergį sveikina Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokiniai

2013 m. kovo 9 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos Sąjūdis paminėjo Kovo 11-ąją. Renginyje dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Rytas Kupčinskas, Seimo narys Egidijus Vareikis, akad. Antanas Tyla, doc. dr. Romas Batūra, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė ir kiti.

V. Žilius vaizdingai pasakė, kad „Kovo 11-ąją buvo nukelta Stalino saulė ir padėta į patvorį. Šiandien ji ten ir tebėra, tad jos reikia neužmiršti, kad ji vėl nebūtų keliama į padanges. Sąjūdis ir visa Lietuva šiandien turėtų būti budri“. Palinkėjo dvasią, kuri turėta prieš 23 metus, išlaikyti ir šiandien.

Prof. V. Landsbergis priminė, kad Kovo 11-oji yra vilties ir tikėjimo diena. „“ėjome į tą dieną su tikėjimu ir viltimi, r dirbame, kad tai būtų įgyvendinta. Tai nelengva, nes yra norinčių, kad tai nebūtų įgyvendinta“ Išreiškė viltį, kad Lietuva bus teisinga ir demokratinė. Profesorius pastebėjo, kad šių metų Kovo 11-oji išryškino ir blogų, ir gerų dalykų: „Matome, kad negeros jėgos yra sustiprėjusios, matome, kad žmonės yra tai pajutę ir telkiasi geros valios susivienijimui. Manau, kad tai reikšminga išsiaiškinti, kas už kokias vertybes kovoja.“ Akcentavo, kad būtent Rytų Lietuvoje jaunimui brukami įvairūs projektai. Aptarė lietuvių kalbos problemą Šalčininkų ir Vilniaus krašte.

Akad. A. Tyla priminė Lietuvos kovų už laisvę istoriją, žymiausius veikėjus ir jų darbus. Paskatino ginti savo identitetą, tapatybę, kalbą ir teises, nes šiems dalykams šiandieninėje Lietuvoje iškilusi grėsmė.

Habil. dr. K. Garšva kalbėjo apie ketinamus įregistruotus du įstatymų projektus dėl pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymo dviejomis kalbomis. Taip pat aptarė grėsmes Lietuvių kalbai, priminė latvių pavyzdį, kai jie sugebėjo apginti savo kalbą ir neleido papildyti abėcėlės ne latviškais rašmenimis.

N. Balčiūnienė aptarė parašų rinkimą dėl Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą. Šios iniciatyvos autoriai Lietuvos sąjūdis, „Vilnijos“ draugija ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga. Iniciatyvą palaikė ir padėjo įgyvendinti Seimo narys Rytas Kupčinskas, Algirdas Patackas ir Vytautas Juozapaitis, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila. N. Balčiūnienė aptarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos antilietuvinę veiklą. Surinkti parašai bus įteikti Lietuvos Respublikos Prezidentei, LR Seimo Pirmininkui ir Vyriausybei. Siekiama užkirsti kelią Tautinių mažumų įstatymui, nes jame surašyti visi lietuvių kalbai gresiantys pavojai: užrašai lenkų ir lietuvių kalbomis, valstybinės kalbos egzamino laikymo nuostatos, nelietuviškų pavardžių rašymas asmens dokumentuose.

E. Vareikis prisiminė atmosferą, kuri vyravo iki Kovo 11-osios, kokie vyko paruošiamieji darbai norint pasiekti nepriklausomybę. Taip pat kalbėjo apie lietuvių kalbos išsaugojimą, kad šiuo metu tikrai nėra būtinumo į lietuvių kalbos abėcėlę įvesti daugiau raidžių. dabar jų yra tiek, kiek lietuviams tikrai pakanka. Pritarė, kad Seime turi būti apginti Lietuvos valstybės principai.

R. Kupčinskas skatino ginti Lietuvos Konstitucijos nuostatą, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Išreiškė nuogąstavimą, kad dabartinė Seimo valdančioji koalicija per daug atlaidi Lietuvos valstybingumui iškilusioms grėsmėms. Todėl paskatino kuo aktyviau rinkti parašus dėl Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą.