Rasa Juknevičienė

Šį tekstą rašau, nes netrukus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vėl dvejų metų kadencijai rinks pirmininką.

Dvidešimt treji Nepriklausomybės metai neįsivaizduojami be Sąjūdžio žmonių, kurie ir šiandien tebesudaro TS-LKD pagrindą. Mūsų sąjungos darbo dėka nuolat pildoma atsakinga valstybės kūrimo darbotvarkė, esame tie, kuriems Lietuvos sėkmė yra ir mūsų visų, Lietuvos žmonių, sėkmė.

Kiekvienai politinei partijai lyderio rinkimai yra vienas iš labai atsakingų darbų. Tiesa, daugelis TS-LKD žmonių yra pavargę nuo nuolatinio partijos ir jos lyderių puldinėjimo viešojoje erdvėje, tuo labiau kad pastarieji ketveri metai buvo itin sunkūs visiems. Vos pradėję darbą Vyriausybėje, susidūrėme su didele ir sunkia ekonomine audra. Tačiau susitelkę ir būdami vieningi atlaikėme visus mus užklupusius sunkumus, o rinkėjai tai įvertino gana neblogu mūsų pasirodymu Seimo rinkimuose.

Buvau labai arti Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus visus praėjusius ketverius metus, todėl galiu drąsiai sakyti – tai lyderis, kuriuo didžiuojuosi. Labai dažnai tik jo asmeninių pastangų dėka priėmėme sprendimus, reikalingus ne tik gelbstintis nuo sunkios krizės, bet ir būtinus krašto tolimesniam modernizavimui.

Vienas kertinių dalykų tolimesnio valstybingumo stiprinimo kelyje yra energetinio saugumo klausimas. Kai kalbame apie energetinę nepriklausomybę, visi suprantame, kad tai – ir didesnė nepriklausomybė nuo Kremliaus politinių įtakų, kad tai – didesnis skaidrumas, kad tai – ekonominės sėkmės pagrindas. Iš esmės – tai Kovo 11-osios darbų tęsinys, išsivaduojant iš palikimo, kuomet Lietuva tapo sudėtine sovietinės energetikos sistemos dalimi. Mūsų Vyriausybė buvo pirmoji, kuri ne tik sukūrė aiškią strategiją, bet ir pradėjo konkrečius darbus. Akivaizdu, kad šis siekis yra absoliučiai nepriimtinas tiems, kurių tikslas – kuo ilgiau išlaikyti Lietuvą energetinėje priklausomybėje. Todėl, kaip ir Sąjūdžio laikais, visa priešiška propaganda nukreipta prieš pagrindinius architektus. Šiandien – prieš Andrių Kubilių ypač.

Netiesa, kad Andrius nejautrus ir jam nerūpi žmonės. Mažiausiai rūpi žmonės tiems, kurie dirbtinėmis šypsenomis apie tai kasdien kalba.

Po Seimo rinkimų TS-LKD dirba opozicijoje, tačiau atsakomybės už krašto likimą netapo mažiau. Atvirkščiai, TS-LKD turi panaudoti visą sukauptą ketverių metų darbo Vyriausybėje ir kitur patirtį, kad nebūtų sustabdytas kelias į energetinę nepriklausomybę, kad dabartinė prorusiška Vyriausybė neleistų įsisiautėti energetinėms grupuotėms, kad nežabotas populizmas netaptų krašto nelaime. Tada būtume dar labiau nustumti į Europos provincijos užkaborius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimai rūpi ne tik patiems partijos nariams. Viena vertus, tai labai gerai – juk TS-LKD yra svarbi krašto politinės sistemos dalis. Tačiau matau daug apsimestinio susirūpinimo iš tų, kurie niekada nėra balsavę už mus. Akivaizdu, kad jiems svarbiausia – silpna, be tvirto lyderio partija, kurią būtų galima paskandinti vidaus intrigose ir pasistumdymuose, kurią būtų lengva lemti iš šalies. Net Kremliaus valdoma žiniasklaida įsijungė į propagandinę kovą. Štai Maskvos „Parlamentskaja gazeta“ neseniai paskelbė straipsnį, kad A. Kubilius nebebus išrinktas TS-LKD pirmininku. Ten pat primenama, kad tai – žmogus, siekiantis energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Man tai tik dar vienas svarbus argumentas, kodėl remiu Andrių Kubilių ir noriu matyti jį svarbiausios dešiniosios partijos lyderiu šiuo laikotarpiu.

Kai kas ir TS-LKD viduje sako, kad reikia atsinaujinimo. Neslėpsiu, apie būsimą lyderystę partijoje su dabartiniu pirmininku esame kalbėjęsi ne kartą ir žinau, jog Andrius Kubilius nuoširdžiai siekia, kad kuo greičiau mūsų gretose išryškėtų pasirengę tokiam sunkiam ir atsakingam darbui jaunesnės kartos lyderiai. Pasikeitimai neišvengiamai bus, tačiau jie turi būti su nauju kokybiniu šuoliu. Neįsivaizduoju būsimo pirmininko ne tik be tvirtų vertybinių pamatų, bet ir be gero šiuolaikinės pasaulio ekonomikos, finansų, saugumo procesų išmanymo, be puikaus užsienio kalbų mokėjimo. Juk į Lietuvos politinį gyvenimą, tiesa, dar tik balsais rinkimuose, atėjo patys jauniausieji, jau gimę Nepriklausomybėje žmonės. Jiems reikia Lietuvos, gebančios suderinti krašto savitumą ir modernumą, jiems reikia ir tokiu keliu vedančių lyderių. Šie žmonės yra ir mūsų partijos ateitis.

Todėl šiuo metu TS-LKD partijos pirmininku matau Andrių Kubilių.

Žmogų, kurio tvirtas politinis stuburas itin reikalingas ne tik TS-LKD, bet ir valstybei, kai krašto ateities kontūrai dėl valdžioje esančių populistų dar skendi miglose.

Žmogų, kuris yra teisingas, ryžtingas, tikras strategas.

Žmogų, kuris nebijo prisipažinti suklydęs, kuris nebijo atsakomybės ir kuris niekada netuščiažodžiauja.

Netiesa, kad Andrius nejautrus ir jam nerūpi žmonės. Mažiausiai rūpi žmonės tiems, kurie dirbtinėmis šypsenomis apie tai kasdien kalba.

Būkime ir toliau atsakingi, nes esame Sąjūdžio žmonės!

R.Juknevičienė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotoja.