Seimo nariai Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Stasys Šedbaras ir Dalia Teišerskytė kreipėsi į LVAT prašydami ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio šių metų vasario 20 dienos įsakymas, kuriuo pakeista Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijai, Švietimo įstatymui.

 "Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, vienas iš jų - neviršyti savo įgaliojimų. Todėl siekiama išsiaiškinti, ar švietimo ir mokslo ministras, priimtu įsakymu pakeisdamas Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas programos nuostatas, neviršijo savo kompetencijos", - teigiama pareiškime.

Pareiškėjai tvirtina, kad, priimdamas ginčijamą įsakymą, švietimo ir mokslo ministras pagal galiojančias Švietimo įstatymo nuostatas turėjo laikytis brandos egzamino derinimo, rengimo ir tvirtinimo programos. Pasak jų, lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai turėjo būti svarstomi Bendrojo ugdymo taryboje, Valstybinių egzaminų komitete, tačiau D. Pavalkis nei su viena iš minėtų institucijų savo veiksmų nederino.

Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas, prieš dvejus metus paskelbtose priėmimo sąlygose jam yra suteikta tam tikra reikšmė visoje bendrojo priėmimo sistemoje. Esą netikėtas egzamino palengvinimas akivaizdžiai mažina pasitikėjimą juo bei pažeidžia aukštųjų mokyklų lūkesčius.

Seimo nariai primena, kas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, kuris teigia, kad asmens lygybės principo turi būti laikomasi leidžiant įstatymus ir juos taikant, bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pats faktus savavališkai vertinti skirtingai. Dėl to Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimai įtvirtina nuostatą, kad tautinių mažumų kalba besimokantys mokiniai, palyginti su lietuvių kalba besimokančiais mokiniais, traktuojami skirtingai.

"Visi mokiniai, kaip ir nustato Švietimo įstatymas, lietuvių kalbos mokėsi pagal bendrąją programą, jų pasiekimai taip pat turi būti vertinami pagal vienodą programą, tačiau netikėtai įtvirtinti egzamino palengvinimai mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba, abiturientams, todėl jie įgyja objektyviai nepateisinamą pranašumą prieš lietuvių kalba besimokančius mokinius", - teigia pareiškėjai.