Prokurorai: per Ūkio banką galėjo būti išplauta 13 mln. JAV dolerių

Roko Medonio nuotr.

www.alfa.lt 2013-01-22

Lietuvos prokurorai įtaria, kad per Ūkio banke buvusių ofšorinių kompanijų sąskaitas galėjo būti išplauta 13 mln. JAV dolerių (33,7 mln. litų), kurie apgaule įgyti iš Rusijos biudžeto per teisininko Sergejaus Magnitskio atskleistą pinigų grobstymo aferą.

Kauno apygardos prokuroras Donatas Puzinas antradienį BNS patvirtino, kad tyrimas pradėtas gavus pareiškimą iš investicijų fondo „Hermitage Capital Management“, kuriam dirbo S.Magnitskis, atstovų.

Atnaujinta 16.53 Antradienį Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, organizuodamas ir vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, laikinai apribojo nuosavybės teises daugiau nei 20 ofšorinių kompanijų, kurių sąskaitos yra AB Ūkio banke.

„Tyrimas pradėtas (...) dėl to, kad 2008 metais iš Rusijos Federacijos biudžeto apgaule buvo įgytos lėšos, kurių dalis – apie 13 000 000 USD buvo pervestos į banke AB Ūkio bankas buvusių ofšorinių kompanijų sąskaitas“, - BNS pateiktame atsakyme nurodė prokuroras.

Prokuroro sprendimu laikinai apribotos nuosavybės teisės daryti pavedimus iš ofšorinių kompanijų sąskaitų, leidžiant piniginių lėšų įplaukas. Piniginių lėšų sąskaitose praktiškai nėra - ten likę tik 40 tūkst. litų, nurodė prokuroras.

Tyrimo metu apklausti banko atstovai atidarinėję šių kompanijų sąskaitas, nustatyti asmenys atidarę sąskaitas, jas valdę, teigia prokuroras.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai rugpjūtį Generalinėje prokuratūroje gavus „BrownRudnick“ teisinės kompanijos, atstovaujančios Hermitage Capital Management, pareiškimą.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnį, kuris numato atsakomybę už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą.

Pernai rudenį Generalinė prokuratūra, atsižvelgiant į tai, kad verslininko Vladimiro Romanovo valdomo Ūkio banko buveinė yra Kaune, tyrimą perdavė organizuoti Kauno apygardos prokuratūrai.

Investicijų fondo „Hermitage Capital“ konsultantas S. Magnitskis mirė tardymo izoliatoriuje Maskvoje 2009 metų lapkritį. Rusijos valdžia kaltino S. Magnitskį vengus mokėti mokesčius, bet jo kolegos teigia, kad baudžiamoji byla buvo sukurpta keršijant už parodymus, kad teisėsaugos institucijų darbuotojai galėjo būti susiję su jo paviešinta lėšų grobstymo schema.

S.Magnitskis tikino, kad iš Rusijos iždo buvo pagrobta 230 milijonų JAV dolerių.

Reaguodamos į šį atvejį, Jungtinės Valstijos sudarė „juoduosius sąrašus“, į kuriuos įrašyti asmenys, siejami su S.Magnitskio mirtimi. Šiems asmenims draudžiama išduoti vizas kelionei į JAV ir įšaldomos jų sąskaitos Jungtinėse Valstijose. Rusija atsakydama uždraudė JAV piliečiams įsivaikinti rusų našlaičius.

„Magnitskio bylos“ pinigai atvedė tarptautinius tyrėjus ir į Lietuvą

Pradėtas tyrimas – dalis tarptautinio proceso, einančio Maskvos kalėjime įtartinomis aplinkybėmis 2009 metais mirusio teisininko Sergejaus Magnitskio pramintu keliu, skelbia britų leidinys „The Independent“.

Lietuva tapo ketvirtąja šalimi, kurioje buvo pradėtas oficialus tyrimas. Anksčiau tai padarė Šveicarija, Latvija ir Kipras.

Manoma, kad Lietuvos bankuose galėjo būti plaunama dalis iš 230 mln. JAV dolerių vertės nuslėptų mokesčių. Ši afera jau sukėlė nemalonumų Rusijos valdančiajam režimui, daugėjant įrodymų, kad joje galėjo dalyvauti aukšto rango šalies vidaus reikalų ministerijos, mokesčių tarnybų ir teismų sistemos pareigūnai.

Skandalas prasidėjo 2009-ųjų pradžioje, kai Maskvoje buvo sulaikytas teisininkas S. Magnitskis, veikęs britų investicinio fondo „Hermitage Capital Management“ įgaliojimu. Tarptautinė žiniasklaida skelbė, kad S. Magnitskį sulaikė tie patys pareigūnai, kuriuos jis buvo apkaltinęs grobiant stambiu mastu grobiant valstybės lėšas. Tų pačių metų lapkritį jis mirė kalėjime – artimųjų teigimu, neatlaikęs kankinimų ir netinkamos medicininės priežiūros.

S. Magnitskio byla per keletą pastarųjų metų virto tarptautinės reikšmės klausimu. JAV įstatymų leidėjai 2012-ųjų pabaigoje priėmė vadinamąjį „Magnitskio įstatymą“, kuriuo uždraudė su ja susijusiems Rusijos pareigūnams patekti į Jungtinių Valstijų teritoriją arba įsigyti šioje šalyje turto. Maskva atsakė piktais pareiškimais ir draudimu amerikiečių poroms įsivaikinti rusų našlaičius.

Rusijoje atlikti oficialūs tyrimai atsakingų dėl S. Magnitskio mirties nenustatė. Tačiau pastaruoju metu nemažai pasistūmėjo tarptautinis tyrimas, kuriuo buvo bandoma nustatyti, kur dingo didelės pinigų sumos, kurias „Hermitage Capital Management“ teigia sumokėjęs Rusijos valstybei.

Pasak investicinio fondo atstovų, istorija prasidėjo 2007 metais nuo kratų jo valdomose bendrovėse, kurių metu buvo paimti oficialūs antspaudai. Įtariama, jog surinkta slapta informacija bei antspaudais pasinaudojo korumpuoti pareigūnai, turintys ryšių su rusų mafija, kad neteisėtai perimtų bendrovių kontrolę ir pasisavintų jų turtą. Maskvos mokesčių tarnyba tais pačiais metais skubos tvarka patvirtino 230 mln. JAV dolerių vertės mokestinę nuolaidą, kuri buvo pervesta į nedidelį Rusijos banką prieš pat šiam bankrutuojant.

Praėjusių metų vasarą bendras Pranešimų apie organizuotą nusikalstamumą ir korupciją projekto bei Rusijos leidinio „Novaja Gazeta“ tyrimas atskleidė, kad mažiausiai 134 mln. dolerių, pasinaudojus Didžiojoje Britanijoje, Britų Mergelių salose ir Belize registruotomis fiktyviomis bendrovėmis, buvo pervesta į septynių valstybių (Ukrainos, Kirgizijos, Moldovos, Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Kipro) teritorijoje veikiančius bankus.

„Hermitage Capital Management“ pateiktais duomenimis, Šveicarijoje, Kipre, Latvijoje ir Lietuvoje galėjo būti išplauta apie 118 mln. JAV dolerių.

Duodamas interviu JAV leidiniui „Bloomberg BusinessWeek“, Lietuvos prokuroras Donatas Puzinas patvirtino, kad šalis prisijungė prie itin sudėtingos aferos tyrimo. „Pinigai padalijami kelioms bendrovėms. Kai kurie pinigai, netrukus po to, kai būna pervedami, grįžta į pirminę sąskaitą ir vėl pervedami kur nors kitur, - aiškino jis sukčių naudojamą mechanizmą. – Prireiks gana sudėtingo analitinio darbo.“

„Hermitage Capital Management“ vykdomasis direktorius Williamas Browderis sakė „The Independent“, kad nauji tyrimai gali būti pradėti ir kitose šalyse.

„Putinas gali pridengti savo korumpuotus draugelius Rusijoje, tačiau nešvarių pinigų pėdsakas negali būti sunaikintas Vakaruose, ir tai yra Putino Achilo kulnas“, - tvirtino jis. – Mes tikimės, kad artimiausiu metu bus pradėta naujų tyrimų ir įšaldytos lėšos.“

Kaip rašo britų leidinys, itin didelį spaudimą atrasti išplautas lėšas šiuo metu patiria ES ir euro zonos narys Kipras, patiriantis rimtų finansinių problemų. Vokietija priešinasi skirti paramą Kipro bankų sektoriui, nes šios esą gali nusėsti Rusijos oligarchų ir mafijos lyderių sąskaitose. Nikosija jau kurį laiką skeptiškai vertinama likusioje ES, kaip „mokesčių rojus“ ir Rusijos naudojamas „Trojos arklys“.

Rusija iki šiol neigia, kad jos pareigūnai dalyvavo skandalingoje aferoje. Ieškodami išeities iš sudėtingos situacijos, rusų prokurorai neseniai iškėlė naujus kaltinimus W. Browderiui ir velioniui S. Magnitskiui.

Praėjusį savaitgalį transliuota Rusijos televizijos apdovanojimų ceremonija parodė, kiek pastangų dedama, kad plačiųjų visuomenės masių nepasiektų žinia apie S. Magnitskio bylos eigą. Iš laidos įrašo buvo iškirpta animatoriaus Jurijaus Noršteino kalba, kurioje jis sukritikavo V. Putino pasisakymus apie teisininko mirties aplinkybes. Tačiau vėliau necenzūruota versija pasirodė daugelyje socialinių interneto tinklų ir vien „YouTube“ svetainėje surinko daugiau nei 300 tūkst. peržiūrų per 24 valandas.