Tai, kad V.Gedvilas iki šiol niekaip nepaaiškino savo frazės, gali reikšti, jog ji yra programinis teiginys partijos, kurios narys, Raimundas Paliukas, a.a. Vytauto Pociūno pagarsinto dujininkų lobio atstovas, buvęs (?) „Dujotekanos“ akcininkas, dabar Seime siekia kontroliuoti skalūninių dujų temą. Žymiajame interviu radijo stočiai „Svoboda“ Seimo pirmininkas V.Gedvilas pareiškė, kad palaikyti gerus santykius su Rusija ir „pasirūpinti savo žmonėmis“ yra svarbiau už bendradarbiavimą su JAV. V.Gedvilas argumentavo tuo, kad JAV yra labai toli ir Lietuva prie jos dujų „neprisijungs“. Seimo pirmininkas neatsižvelgė į tai, kad mūsų šalis ne tik turi tokią galimybę, bet ir aktyviai pradėjo ją įgyvendinti.

2011 m. Lietuva pasirašė ketinimų protokolą su JAV energetikos kompanija „Cheniere“ dėl galimybės pirkti suskystintas dujas. XV Vyriausybės patvirtintas Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas, kuriuo Lietuva žada išspręsti priklausomybės nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo – Rusijos energetikos kompanijos „Gazpromas“ – problemą. Lietuva jau dabar veda derybas su keliolika kompanijų įvairiose šalyse dėl galimybės pirkti dujas iš kitų užsienio tiekėjų. Apie tai „Atgimimas“ kalbėjosi su energetikos ekspertu ir buvusiu energetikos viceministru Romu Švedu.

Ar Seimo pirmininkas turėtų prisiimti atsakomybę už savo frazę, kuri sukėlė atgarsį net užsienio žiniasklaidoje? Kokius politinius vertinimus ar politines pasekmes galėtų sukurti tokia Seimo pirmininko pozicija?

Siekiant maksimalaus objektyvumo, galima būtų sakyti, kad ši jo frazė yra iškirpta iš konteksto. Tai yra atskiri sakiniai, jie išreiškia mintį, bet bendro konteksto nesimato. Iš kitos pusės, turiu pasakyti, kad man beveik dvidešimt metų išdirbus užsienio reikalų tarnyboje ir tarptautinių santykių srityje teko matyti įvairiausių Lietuvos politikų pareiškimų – ir tikslesnių, ir mažiau tikslių. Mažiau tikslūs ypač pabyra, kai keičiasi vadovai. Kai entuziazmas dar yra labai didžiulis, o patirties mažai, suprantama, kodėl šie pareiškimai būna nelabai tikslūs. Seimo pirmininkas turėtų suprasti, kad dabar jo atsakomybė už jo žodžius yra keleriopai didesnė, sakyčiau, netgi 140 kartų. Yra 141 Seimo narys, taigi Seimo pirmininkas kalba visų jų vardu, o ne išsako savo, kaip eilinio politiko ar Seimo nario, vertinimą.

Šioje V.Gedvilo frazėje aš įžvelgčiau dvi kryptis. Viena kryptis yra mūsų santykiai su Rusija ir su JAV, taip pat ir NATO. Kita kryptis yra tarptautiniai santykiai per energetikos prizmę.

Rusija yra mūsų kaimynė, o su kaimyninėmis šalimis santykiai visada yra sudėtingiausi. Kaimynų nepasirinksi, bet su jais daugiausiai turime įvairiausių bendrų reikalų. Šia prasme galime pasakyti, kad su kaimynais santykiai turi būti geri, bet jie neturi būti grįsti nuolaidžiavimu, todėl jie niekada nėra lengvi.

Kokios yra Lietuvos galimybės importuoti gamtines dujas iš JAV ir taip atsisakyti priklausomybės nuo vienintelio kaimyninės šalies dujų tiekėjo?

Aš nepritarčiau Seimo pirmininko minčiai, kad mūsų energetikos santykiai yra įmanomi vien su kaimynais, o ne su JAV. Iš tikrųjų, jau šiandien yra reali galimybė kalbėti apie galimą gamtinių dujų importą iš JAV. Kaip žinia, JAV gamtinių dujų kainų lygis yra smarkiai kritęs, kadangi jose labai daug gamtinių dujų išgaunama iš skalūnų. Kol kas tų skalūninių gamtinių dujų negalima eksportuoti, išskyrus į tas šalis, su kuriomis JAV turi sudariusi laisvosios prekybos sutartis. Tačiau visai neseniai, gruodį, vienas iš JAV senatorių Richardas Lugaras pateikė iniciatyvą „LNG For NATO Act“ („SGD NATO šalims“). Tai – iniciatyva, siūlanti, kad SGD būtų eksportuojamos ir į NATO šalis nares. Turint omenyje, kad šiuo metu Lietuva stato SGD terminalą, ir kad dabartinei Vyriausybei bei Premjerui tai yra prioritetinis projektas, kad Premjeras dėl to jau lankėsi Klaipėdoje, iš tiesų yra reali galimybė tokias dujas plukdytis iš JAV. JAV ruošiasi eksportuoti dujas į NATO šalis ir Lietuva galės tai padaryti per naujai statomą SGD terminalą.

Seimo pirmininkas atskyrė NATO ir mūsų energetinius santykius su kaimynais. Su tuo vėlgi nenorėčiau sutikti, nes energetinio saugumo tema yra NATO darbotvarkėje, ir tokie pavyzdžiai, kaip senatoriaus R.Lugaro iniciatyva ar visai neseniai Lietuvoje įsteigtas NATO energetinio saugumo centras, liudija, kad NATO skiria dėmesį energetiniam saugumui. Mūsų energetinis saugumas yra tiesiogiai susijęs su mūsų nacionaliniu saugumu. Taip pat ir NATO nėra vien nacionalinio saugumo organizacija. NATO sprendžia ir išvestinius dalykus, susijusius su nacionaliniu saugumu.

Kaip JAV atsiradimas mūsų gamtinių dujų rinkoje galėtų pakeisti Lietuvos santykius su Rusija?

Santykiuose Rusija ši nuostata yra net pliusas, o ne minusas. Šiai dienai Lietuva yra priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo, t.y. Rusijos, todėl bet kokia alternatyva būtų papildomas svertas ir argumentas kalbantis su šia šalimi. JAV dujų atėjimas į Lietuvos rinką būtų didžiulis svertas vardan Lietuvos žmonių gerovės. Vienintelis gamtinių dujų tiekėjas, koks jis bebūtų, visuomet turės galimybę manipuliuoti.

Vis dėlto situacijos vertinimai yra kol kas labai vienareikšmiški, tas pats dujų tiekėjas turi įmonės „Lietuvos dujos“ akcijų ir jis tiek parduoda dujas, tiek dalyvauja priimant sprendimus dėl dujų pirkimo Lietuvoje fakto ir kainos, nes „Gazpromo“ atstovai yra „Lietuvos dujų“ valdybos nariai, net du iš penkių. Taigi šioje vietoje dominavimas vertikalioje monopolijoje yra natūralus ir net įteisintas. Kai mes turėsime realią alternatyvą, ji iš esmės pakeis santykius ir padarys juos, mano giliu įsitikinimu, labiau civilizuotais. Tie santykiai bus grįsti sutartimis, kontraktais, o ne vienos šalies priklausomybe nuo kitos. Atsiras konkurencija, o konkurencija visuomet yra naudinga ir gamintojui, ir, žinoma, vartotojui. Tiekėjai bus priversti dirbti efektyviau, neturės galimybių piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, o vartotojai laimės dėl kainos. Reikia siekti, kad elektros sektoriuje sukurta energetikos rinka būtų sukurta ir dujų sektoriuje.

Pagrindiniai suskystintų dujų eksportuotojai

Kataras. Eksportuoja 31 proc. pasaulio SGD.

Tokią apimtį šalis iškovojo per pastarąjį dešimtmetį. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2012 m. lankėsi Katare ir aptarė galimą dujų tiekimą.

Malaizija. Užima 10 proc. rinkos.

Tikra SGD eksporto senbuvė, šiuo metu aplenkiama tik sparčiai didinančio SGD išgavimą Kataro.

Indonezija. 9 proc. rinkos.

Dar viena senbuvė, kuri devintajame dešimtmetyje patenkindavo 30–40 proc. visos rinkos poreikių. Viena pirmųjų SGD rinkos tiekėjų.

Australija. Tiekia pasauliui 8 proc. SGD.

Kartu su aplinkinėmis Malaizija ir Indonezija dalinasi beveik trečdalį visos rinkos, tačiau vis tiek mažiau nei Kataras. Jau dvidešimt metų yra tarp lyderių.

JAV. Didelis potencialas.

2011 m. užėmė vos 0,1 proc. eksporto rinkos, tačiau šalyje išgaunamų ir suskystinamų dujų apimtis sparčiai didėja. Dėl skalūninių dujų, kainos mažėja palyginus su Azijos rinkomis.