Žmonės nugalėjo baimę

Pašnekovas įsitikinęs – tauta sugebėjusi išugdyti kritinę masę piliečių ir pasipriešinti vienai galingiausių imperijų, turi teisę į laisvą gyvenimą. Lietuva vis dar kovoja už prieš 22 metus apgintus idealus, protėvių tikėjimą ir teisę patiems spręsti savo likimą. O sausio 13-oji, greta vasario 16-osios tapo viena iš kertinių Lietuvos istorijos datų.

„Esu linkęs sausio 13-ajai suteikti dvasinį, o ne politinį aspektą. Tai diena, kai Dievas buvo su mumis. Mano gyvenime tokios dienos buvo dvi. Viena – 1991 m. sausio 13-oji. O antroji anksčiau – 1989 m. balandį Gruzijoje, Tbilisyje, kai sovietinė kariuomenė puolė beginklius žmones. Ten, panašiai kaip ir Vilniuje, žlegant tankams, vyriausias Gruzijos dvasininkas suklupdė milžinišką demonstrantų minią, palaimino, atleido nuodėmes. Žmonių tarpe buvo įsivyravusi visiška ramybė, tvyrojo tiesiog stebuklinga atmosfera – niekas nebijojo mirti, nes žinojo, kad tai nėra beprasmiška“, – dėstė pašnekovas.

Pasak V. V. Landsbergio, sausio 13-osios rytas išaušo todėl, kad žmonės nugalėjo baimę, kurią kelis dešimtis metų mumyse skiepijo okupacinis režimas.

„Okupacinės sistemos valdo per baimę, tačiau amžinai taip valdyti negali. Vieną kartą nutinka taip, kad baimė prapuola. Ir tuomet nebebijojimas ima plisti tarsi kokia epidemija. Nežinau, gal tai savotiškas išprotėjimas, kai pradedi galvoti ne apie save, o apie aukštesnius idealus, apie Tėvynę. Ir nebebijai dėl jų numirti. Pasipriešinimas sovietams egzistavo visada, juk buvo partizanai, buvo pogrindininkai, tačiau jų nebuvo tiek daug, kad prievartos sistema žlugtų. Tokia diena atėjo sausio 13-ąją“, – kalbėjo V. V. Landsbergis.

Puolamos Lietuvos vertybes

Tai, kokia sausio 13-oji yra svarbi lietuviškajam identitetui, rodo ir Lietuvai priešiškų jėgų puolimas. Vis dažniau stengiamasi įrodyti, kad žuvusieji jokie didvyriai, o tą dieną prie Televizijos bokšto ir Spaudos rūmų vyko susirėmimai ne tarp okupacinės kariuomenės ir savo šalį ginančių žmonių, o tarp pačių Lietuvos piliečių.

„Kiekviena tauta remiasi į savo didvyriškąsias zonas ir taip palaiko savo egzistavimą. Mums viena iš tokių pamatinių vertybių yra sausio 13-oji. Lietuvos laisvės priešai tai supranta ir stiprina savo puolimą“, – teigė pašnekovas.

Bandymai nuvertinti sausio 13-ąją ypač sustiprėjo pastaraisiais metais. „Užaugo jaunimas, nauja europietiškiau mąstanti karta – būtent prieš ją ir metamos pagrindinės pajėgos. Norima perprogramuoti tuos jaunus žmones, padaryti kad jie būtų svetimos valstybės koduojamų minčių įtakoje. Rusiška muzika, filmai. Visos priemonės tam naudojamos“, – kalbėjo V. V. Landsbergis.

Serga vaikiškomis ligomis

Pasak režisieriaus, Lietuva pajėgi kovoti su galinga propagandos mašina. Tačiau, kad kova būtų sėkminga, žmonės turi vienytis, suprasti, kas yra tikrosios vertybės. Privalom išmokti didžiuotis Lietuva, puoselėti ją. Čia ypatinga svarba tenka Kultūros ir Švietimo ministerijoms.

„Neturime alternatyvos kaip tik būti savimi. Reikia daugiau vienijančių pastangų kultūroje, masiniuose renginiuose. Juk stiprinti patriotizmą galima ir vaizdinėmis priemonėmis, kuriant istorinius filmus, dvasią keliančius spektaklius. Šia prasme maloniai nustebino Oskaro Koršunovo „Katedra“. Tikiuosi, kad tokių kūrinių bus ir daugiau, tačiau kol kas jų dar labai trūksta. Bet tai vaikiškos ligos, kuriomis serga kiekviena jauna valstybė. Praeis laikas ir subręsime rimtesniems darbams“, – kalbėjo V. V. Landsbergis.