Lazdijų degalinėje – užrašai vien užsienio kalbomis

Lazdijų degalinėje – užrašai vien užsienio kalbomis

 

 

Lenkiški užrašai plinta ne tik lenkų tautinės mažumos gausiai apgyvendintame Vilniaus krašte. Štai prie pat Lazdijų pasienio posto įsikūrusios degalinės švieslentėje lietuviškam tekstui vietos apskritai neliko.

Tokį vaizdą galima pamatyti „Emsi“ tinklo degalinėje, esančioje visai šalia Lazdijų pasienio punkto. Degalinė mielai kviečia lenkus užrašu „kanapki, kawa“ (bandelės, kava – lenk.). Nepamiršti ir kitomis kalbomis kalbantys vairuotojai – jiems skirtas užrašas „shop open 24 hours“ (parduotuvė veikia 24 valandas per parą – angl.).

Tačiau lietuviškam užrašui „Emsi“ švieslentėje vietos nebeliko – nei kava, nei bandelės, nei kiaurą parą dirbanti parduotuvė lietuvių kalba nereklamuojama.

Kalbos inspekcija: taip būti negali

Valstybinės kalbos įstatymo prievaizdai griežtai baudžia už dvikalbius užrašus, dar griežčiau – už lietuvių kalbos nenaudojimą. Tai ypač akivaizdu Vilniaus krašte, kur už įstatymo normų nesilaikymą skirtas baudas lenkai jau tąso po teismus. Tačiau „nutautėjusi“ degalinė Lazdijuose bent jau kol kas niekam neužkliuvo. Kaip DELFI teigė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas, iškaba Lazdijuose bus traktuojama taip pat, kaip ir visos kitos.

„Tik lenkų kalba, ir visa tai yra Lietuvos teritorijoje? – stebėjosi A. Dambrauskas. – Pagal Valstybinės kalbos įstatymą, visi viešieji užrašai turi būti valstybine kalba. Šitoje vietoje turėtų būti užrašai lietuvių kalba. Jei taip yra, čia akivaizdus įstatymo pažeidimas. Pasienio zonoje jokių išimčių nėra.“

Vadina verslo eksperimentu

Tuo tarpu „Emsi“ lenkišką iškabą aiškina mėginimu privilioti valstybės sieną dažnai kertančius lenkų vairuotojus. Degalinių tinklo direktorius Gintautas Uždavinys DELFI teigė, esą lenkišką iškabą jau pasiruošta pakeisti lietuviška.

„Aišku, tą iškabą pakeisime. Pradžioje buvo tokia, kad pritraukti klientus. Šiai dienai yra pagaminta nauja, ir bus pakeista. Reaguojame į visus signalus“, - sakė G. Uždavinys.

Verslininkas tikino, esą „Emsi“ poelgis buvo visiškai nepiktybiškas, ir iškaba bus pakeista jau kitą savaitę. Paklaustas, ar lenkiška iškaba pagausino degalinės klientų gretas, degalinių tinklo vadovas teigė itin gerų rezultatų nepastebėjęs.

„Bent jau nesumažėjo. Kas dabar gali pasakyti, kad klientų daugėja? Apskritai vartojimas mažėja. Aišku, (užrašas – DELFI) įtakos turėjo mažai“, - reziumavo G. Uždavinys.

 

www.DELFI.lt Šarūnas Černiauskas, 2011 gegužės mėn. 31 d.

 

A.Lukašenka - Maskvos kišenėje

 

Rusijos įmonės it maitvanagiai tyko pusvelčiui įgyti Baltarusijos valstybines įmones, o labiausiai gviešiasi gardžiausiojo kąsnelio - dujotiekio.

Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka galutinai parklupdė savo krašto ekonomiką. Baltarusijos sostinėje Minske gyventojai šluoja nuo lentynų viską, kas tik ten yra, nuo konservų iki miltų, kad tik išleistų nuolat nuvertėjančius baltarusiškus rublius. Kiti stovi eilėse prie valiutos keityklų tikėdamiesi nusipirkti dolerių ir eurų. Bet kokiu kursu, kad tik turėtų pinigų, kurie kitą dieną nevirs tualetiniu popieriumi. Tačiau Baltarusijos centrinio banko filialai turi tik rublių. Net nelegaliose keityklose konvertuojamos valiutos nebeliko. Nes A.Lukašenkos valstybė priėjo liepto galą. Prezidentas su visu savo KGB, kolchozais ir valstybinėmis įmonėmis nebegali tesėti pažado, kurį davė baltarusiams: jokių laisvių ir jokių Vakarų, tačiau patikimos algos, valstybinės išmokos, taika ir ramybė.

Ant Maskvos virvutės

Pensijų ir algų pakėlimą prieš rinkimus gruodį nubraukė infliacija. O ir ramybės jokios taip pat nėra: balandžio 11 dieną Minsko metropoliteno stotyje nugriaudėjo siaubingas sprogimas; represijos prieš disidentus paakino Europos Sąjungą bei JAV imtis naujų sankcijų prieš Baltarusiją. Valstybės skola siekia jau 8 mlrd. dolerių, valiutos atsargos išsemtos. Pastarosiomis valandomis "batka" mėgina gelbėti tai, ką dar galima išgelbėti. Pirmiausia jis vėl pradėjo draugauti su Rusija. Jis mėgina gauti 3 mlrd. dolerių kreditą ypatingomis sąlygomis, bet Maskva sutiko šiemet suteikti tik 1,2 milijardus. Be to, tik mainais į didelio masto privatizavimo programą - valstybė turi parduoti įmonių už bendrą 2,5 mlrd. dolerių sumą per metus. O Rusijos kompanijos labiausiai gviešiasi gardžiausiojo kąsnelio - kontroliuoti dujotiekio tinklą, kuriuo Rusijos metanas tiesiogiai pasiekia Vakarų Europą.

Ant karo bėgių

Šiomis dienomis svarbiausi produktai - mėsa, duona, daržovės, vaisiai, kruopos - Baltarusijoje toliau brango. Ekonomikos ministerija pabrangino ir alkoholį. Didėjo transporto bei kuro kainos.

Ekspertai spėja, kad metinė infliacija Baltarusijoje sudarys 34-40 procentų. Manoma, kad metų pabaigoje oficialių skurdžių, kuriems reikia pašalpų, krašte padaugės nuo dabartinių 2,5 proc. iki 10 procentų.

Bendras Baltarusijos vaizdas - be jokios prošvaistės. Šalyje visiškai apmirė ir verslo aktyvumas. Kompanijos tiesiog užsidaro nebežinodamos, "kokiame pasaulyje jos gyvena ir kaip nustatyti kainą". Vien pastaruoju metu darbo neteko 600 tūkst. baltarusių. Tiesa, apie tai paskelbusį Nacionalinės statistikos komiteto vadovą Vladimirą Zinovskį Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius apkaltino gandų skleidimu: negali būti šitiek bedarbių, kai visi ekonomiškai aktyvūs valstybės gyventojai sudaro vos 4,3 milijono.

A.Lukašenka jau pareikalavo "pastatyti šalį ant karinių bėgių". Per posėdį, skirtą Baltarusijos ekonomikos krizei, jis pareiškė, kad krizę sukėlė išorės veiksniai - "pasiutusi Rusijos žiniasklaida". Jis taip pat pareiškė, kad "jokio banditiško šalies išpardavimo nebus", nesąmone vadino ir Rusijos reikalaujamą 7,5 mlrd. dolerių sumą už likvidžių įmonių aktyvus per trejus metus. "Aš net vieno aktyvo už tokią kainą neparduosiu", - rėžė A.Lukašenka.

Komentuodamas šį A.Lukašenkos pareiškimą Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas priminė, jog atsisakymas privatizuoti valstybės nuosavybę sutrukdys pervesti kreditą - pirmi 800 mln. dolerių turėtų pasiekti Baltarusiją birželio 12-13 dienomis.

Lauk panikos skleidėjus!

Ieškodamas atpirkimo ožio A.Lukašenka apkaltino Rusijos žiniasklaidą panikos skleidimu. Jis pasiūlė išvyti rusų ir apskritai visus užsienio žurnalistus iš šalies, o pats per televiziją ragino piliečius nepasiduoti panikai ir neversti savo butų, garažų bei rūsių produktų sandėliais. "Nusiraminkite, kainoms nebėra kur augti, jos ir taip peržengė visas ribas", - kažkaip neužtikrintai tikino valstybės galva. Ir pridūrė: jei pensininkams ar studentams ko nors pritrūks, valstybė jiems būtinai padės.

 

Lietuvos žinios 2011 – 05 – 31