Vaikšnoras kreipėsi į dėl naujo poligono abejojančius gyventojus: laisvė kainuoja

lrt.lt, 2025 05 22

Ketvirtadienį Vilniuje simboliškai bus inauguruojama vokiečių brigada, sustiprinsianti Lietuvos saugumą. Kariuomenės vado, generolo Raimondo Vaikšnoro teigimu, tai sustiprins atgrasymo efektą.

lrt.lt

Pasak kariuomenės vado, 2017m. Vokietija priėmė politinį sprendimą atsiųsti kovinę grupę, siekiant atgrasyti Rusiją. Be to, karas Ukrainoje parodė, kad regione esantys pajėgumai nėra tokie, kokie reikalingi apginti teritoriją – ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją bei Lenkiją.

 

„Buvom patys pirmieji, kurie gavom pasiūlymą, kad vokiečiai gali iš bataliono padidinti iki brigados, sustiprinant atgrasymo efektą. Mes turim pasiruošti priėmimui, nes nuo 1 tūkst. išauga iki 5 tūkst. karių. (...)

 

Esame įsipareigoję atitinkamas sąlygas sukurti – pastatyti miestelį ir kas svarbiausia kariams – mokymosi ir treniravimo laukus įkurti, poligonus. Manau, kad poligonas iki 2027 m. bus pilnai pritaikytas vokiečių pajėgumų treniravimui. Tai yra tankai, šarvuočiai, artilerija“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako R. Vaikšnoras.

 

Generolo teigimu, tiek vokiečių, tiek amerikiečių bei kitų šalių karinių dalinių buvimas Lietuvoje skatina ne tik atgrasymo efektą, bet ir leidžia sustiprinti nacionalinį saugumą.

 

„Mums padės automatiškai sklandžiau pereiti prie pačių nacionalinio saugumo stiprinimo, nes jie atvyksta su technika ir įranga tokia, kokią mes planuojame įsigyti per ateinančius kelerius metus. (...) Sąveika ir bendradarbiavimas su Vokietijos kariais, centrais Vokietijoje, padėtų mums greičiau įsisavinti, apmokyti personalą ir jį išlaikyti“, – tikina pašnekovas.

 

Sumažėjo incidentų Baltijos jūroje

Vis dėlto, ieškant teritorijos, kur galima būtų įkurti poligoną, žmonės bijo, kad jis neatsirastų prie jų namų. Tačiau R. Vaikšnoras atkerta, kad saugumas yra visų bendras, o juo nepasirūpinus, viskas bus prarasta.

 

„Turim būti pilietiški. Taip, šiokių tokių nepatogumų gali atsitikti, bet Krašto apsaugos ministerija eina į žmones, savivaldybes, šnekasi su merais siūlydami paketus, kad būtų pagerintas vietinis gerbūvis. (...) Laisvė ir nepriklausomybė kainuoja, tai savo asmeniškumus gal turim sumažinti, kad Lietuva žydėtų ekonomiškai ir visaip kitaip galėtume gyventi“, – sako jis.

 

Paklaustas, ar NATO geba pasirūpinti Baltijos jūros saugumu, kariuomenės vadas tikina, kad reaguojant į incidentus su Rusijos kariniu laivynu ir kitus įvykius joje, yra padidintas aktyvumas.

 

„Po aktyvavimo, kuomet buvo nutrauktas kabelis ir padaryti pažeidimai jūroje, tai turi neblogą efektą, nes sumažėjo (incidentų – LRT.lt). Mes nebegirdim, kad būtų traukiami kabeliai ar pažeidžiama povandeninė infrastruktūra. (...) Rusija klastinga, ieško kitų kelių. Manau, kad visos intencijos ir efektai, kuriuos pasiekėm, reikia juos tęsti“, – teigia generolas.

 

Sutrauktas laikotarpis

Lietuva išlaidas gynybai iki 2028 m. nori padidinti nuo 3 proc. iki 5–6 proc. Anot R. Vaikšnoro, procentai buvo išdėlioti per dešimtmetį, tačiau reaguojant į geopolitinę padėtį, nuspręsta pagreitinti nacionalinės divizijos ir kitų pajėgumų vystymą.

 

„Rusija yra klastinga – jei ji nebus sustabdyta ten (Ukrainoje – LRT.lt), tai greitai persiorientuos ir kažkas kitas bus taikinys. Mes neturim tiek laiko. Pasak analitikų, tam tikrų ekspertų, turim gal 5–6 metus, gal 3–4 metus. Bet mes turim būti pasiruošę jau rytoj“, – sako kariuomenės vadas.

 

Generolo teigimu, padidinus išlaidas gynybai, planuojama sukurti nacionalinę diviziją, kuri apjungtų brigadas ir dalinius, būtų įsigyjama reikalingos įrangos.

 

„Mums reikia dronų, antidronų, amunicijos ir visų kitų dalykų, susijusių su elektronine kova, kad galėtume mokyti karius. (...) Tai yra ir žvalgyba, kad matytume, kas vyksta Baltarusijoje ir Kaliningrade. Turėti savo perspėjimo sistemą, kuri galėtų būti sujungta su NATO. Labai svarbu remti tiek pėstininkus, tiek sąjungininkus, logistiką, išsilaikymą. Reikia nepamiršti žmonių, nes galim turėti daug įrangos, bet be žmonių, kurie kvalifikuoti ir galėtų ją valdyti, bus sunku“, – tikina jis.

 

Vokietija skirs daugiau lėšų

Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, vokiečių brigados buvimas Lietuvoje yra strateginė žinia apie NATO kitokį požiūrį į Europos bloko gynybą, pasiruošimą bei didžiųjų Europos valstybių rimtą įsipareigojimą.

 

„Jeigu kažkas nutiktų, padidėtų grėsmė, kariai liks čia ir prie jų prisijungs daugiau karių. Kitas dalykas – skirtingos Vokietijos vyriausybės tęsia tą patį darbą. (...) Tai duoda aiškią žinią, kad tai nėra vienos vyriausybės, politinės jėgos, bet visos Vokietijos valstybės įsipareigojimas.

 

Mums, pasienio zonoje esančiai valstybei, tai kritiškai svarbu, nes gynybos regioninių planų įgyvendinime, kurie keičia mūsų saugumo situaciją, Vokietijos brigada ir kitos susijusios pajėgos, vaidins lemiamą vaidmenį“, – sako ministrė.

 

D. Šakalienė pabrėžia, kad Vokietija brigados išlaikymui skirs daugiau lėšų nei jų skiria Lietuva.

 

„Mums reikalingi ne vienas, o du poligonai, kad kariuomenė galėtų efektyviai ir kokybiškai treniruotis. Nauji poligonai reikalingi, jeigu norime daugiau amerikiečių Lietuvoje, nes Jungtinių Valstijų ir Vokietijos karių buvimas čia svarbūs atgrasymo veiksniai. Peržiūra Jungtinių Valstijų prasidės birželio pabaigoje. Mes turime turėti rimtus atsakymus, kokias papildomas treniravimosi sąlygas turėsime pasiūlyti jiems“, – teigia ji.