Edwardas Lucasas. Koks bus Europos atsakas į infrastruktūros Baltijos jūroje puldinėjimą?

lrt.lt, 2025 01 30

Naujas mėnuo – naujas kabelis. Šįkart rimtos žalos padaryta duomenų kabeliui, jungiančiam Latviją ir Švediją. Vienas galimas kaltininkas, su Maltos vėliava plaukiojantis balkeris „Vezhen“ palydėtas į Švedijos vandenis. Švedų prokurorai pradėjo tyrimą dėl „sabotažo sunkinančiomis aplinkybėmis“. Pažeisto inkaro nuotrauka įtarimus dar labiau sustiprina.

lrt.lt

Klausimų nestinga: dar du laivai irgi sulaukė pareigūnų dėmesio. Tačiau naujausias incidentas įvyko po kelių epizodų, kai Rusija pademonstravo, kad nebaudžiama galėtų imtis sabotažo prieš NATO šalių povandeninę infrastruktūrą. Laivas „Newnew Polar Bear“ 2023 metais pažeidė vieną dujotiekį, bet liko nenubaustas. Vokietijai nepavyko susitvarkyti su „Yi Peng 3“, kai pernai spalį jo katastrofiškas inkaro tempimas dugnu pažeidė elektros ir duomenų kabelių.

Viskas kiek pakito, kai Suomija pasitelkė specialiąsias pajėgas ir sulaikė „Eagle S“, šiam laivui per Kalėdas nutraukus kabelį tarp Suomijos ir Estijos. NATO sąjungininkės Baltijos jūros regione suskubo pradėti naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“. Ja siekiama pasitelkus oro, jūrų, pakrančių apsaugos ir elektroninius išteklius stebėti Baltijos jūrą ir, kaip šalys tvirtino, atgrasyti bet kokias tolesnes piktadarystes. Tačiau naujausia ataka sufleruotų, kad Rusijos atsakas į tai – ne atsitraukti, o pabandyti iš naujo. Tai priminimas, kad patikimumui atkurti reikia laiko ir kad tai susiję su rizika. Geriau būtų jo apskritai neprarasti.

Tačiau būtent tai Vakarai darė ištisus dešimtmečius, kai nesugebėjo ryžtingai reaguoti į Rusijos agresiją visose srityse: kibernetinėje erdvėje, sausumoje, jūroje ir ore. Pavyzdžiui, anksčiau šį mėnesį iš Londono į Vilnių skridęs lėktuvas turėjo leistis Varšuvoje dėl GPS ryšio trikdymo. Ekspertai dėl to kaltina elektroninio karo operacijas Rusijos Kaliningrado eksklave. Pasak norvegų leidinio „Barents Observer“, tolimojoje šiaurėje Rusija ne tik slopina palydovinės navigacijos signalus, bet ir juos iškreipia. Tai gali nukreipti nuo kurso neatsargius orlaivius. Komerciniai lėktuvai, skrisdami netoli Norvegijos ir Rusijos sienos, dabar imasi papildomų atsargumo priemonių.

Sabotažas yra tik paviršinė šios agresijos pusė. Geriausia ją vertinti kaip psichologinį karą. Pavyzdžiui, trukdymas aviacijai gali reikšti, kad koks nors Vakarų lėktuvas (galbūt net skraidinantis Kremlių dominančius keleivius) turės leistis Rusijoje arba Baltarusijoje. Kartu su išpuoliais prieš fizinę infrastruktūrą šie tikri ar numanomi triukai pakerta visų piliečių pasitikėjimą tuo, kaip valdžios institucijos kontroliuoja kasdienio gyvenimo saugumą. Net jei išpuoliai nesukelia realių trikdžių, jie skatina imtis atsakomųjų priemonių, kurios kainuoja laiko, nervų ir pinigų. Priešininko sprendimų priėmėjų išblaškymas jau yra pergalė.

Tokios atakos veikia dėl Vakarų sistemos spragų. Ji paremta pasitikėjimo pagrindu: niekas nemanė, kad jūros dugnas taps mūšio lauku. Ją taip pat persmelkė godumas. Išlaidų mažinimas ir mokesčių vengimas tarptautinės laivybos srityje sudaro puikias galimybes piktavaliams pasislėpti.

Be to, jos taip pat rodo nesusikalbėjimą, neryžtingumą ir skirtingą polinkį rizikuoti. Kai kurios šalys pagrįstai šią agresiją laiko egzistencine grėsme savo suverenitetui ir laisvei. Jos nori reaguoti greitai ir ryžtingai. Kitos vengia priimti sunkius sprendimus. Jos mieliau išsisukinėja, reikalauja daugiau tyrimų, daugiau konsultacijų, užsako būsimų galimybių tyrimus ir įkalbinėja save bei sąjungininkus nieko nedaryti. Jei išspręsime šias savo pačių sukeltas psichologines problemas, tada praktiniai būtino atsako elementai – kariniai, teisiniai, ekonominiai ir politiniai – atsistos į savo vietas.

Kol kas ženklai yra teigiami. Latvija ir Švedija veikė pavyzdingai greitai, glaudžiai konsultuodamosi su Suomija, Estija ir kitomis sąjungininkėmis. Kitas išbandymas – kaip reaguos likusi Europos dalis. Kai kurie diplomatai griebsis savo gerai išmokto žodyno su kruopščiai kalibruotu „rimto“ ir „gilaus“ susirūpinimo pareiškimu, parodomąja retorika apie „nepriimtiną elgesį“ ir sieks konsensuso, kad ir koks menkas jis būtų. Kiti reikalaus imtis veiksmų.