Prezidentas: įsipareigojame gynybai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP

lrt.lt, 2025 01 17

„Sutarėme, kad 2026–2030 m. laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 procentų BVP“, – taip paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda po penktadienį įvykusio Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdžio. Siekiama, kad per minimą laikotarpį būtų išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. „Atgrasymas yra geriausias kelias į taiką“, – akcentavo šalies vadovas.

lrt.lt

„Šiandien VGT posėdžio metu priėmėme tikrai istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarėme, kad 2026–2030 m. laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 procentų BVP. Taip kad per šį laikotarpį būtų išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis“, – penktadienį žiniasklaidai komentavo šalies vadovas.

 

„Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama“, – tęsė G. Nausėda.

 

Pasak prezidento, nors Lietuvos saugumą užtikrina narystė NATO, saugumas bus veiksnus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys.

 

„Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę, įrangą, personalą, atsargas ir visą tai turi gauti laiku. Tik tokiu atveju investicijos į gynybą atsipirks ir turės maksimalų atgrasomąjį poveikį“, – teigė prezidentas.

 

G. Nausėda pabrėžia, kad papildomos lėšos gynybai yra labai svarbios norint iki 2030 metų Lietuvoje suformuoti diviziją.

 

„2023 metais vienas svarbiausių Valstybės gynimo tarybos sprendimų buvo įkurti diviziją. NATO ir nacionaliniuose gynybos planuose šiai divizijai skiriamas esminis vaidmuo ir jai skiriamos esminės užduotys. Saugumo situacija lemia, kad visus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 metų, o ne kažkada tolimoje ateityje. Tai reikalauja gerokai didesnių nei anksčiau skaičiavome resursų“, – akcentavo šalies vadovas.

 

Tikimasi, kad resursai bus panaudoti optimaliai

G. Nausėda akcentavo, kad, įsipareigojus skirti 5,5 proc. BVP gynybai, jis tikisi maksimalaus institucijų susitelkimo.

 

„Privalome nuolat sekti projektų įgyvendinimo eigą, tikrinti, kad resursai būtų panaudojami optimaliai. Ir kaip vieną iš pagrindinių tikslų kelčiau jų panaudojimą avansiniams mokėjimams, kadangi tik tai leis mums įgyvendinti pirkimus ir pabaigti juos iki mūsų numatyto laikotarpio pabaigos – 2030-ųjų metų“, – nurodė prezidentas.

 

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad su tokia retorika nėra siunčiamas signalas Vyriausybei dėl šių metų biudžeto, t. y. kad jame privalo būti 5 proc. gynybai. Šių metų biudžetas jau patvirtintas, todėl sprendimas siejamas su 2026–2030 m. laikotarpiu.

 

„(...) Aš labiau siečiau tuos esminius krašto apsaugos finansavimo pokyčius su 2026–2030 m. laikotarpiu. Taip, šiandien buvo pareikšta labai stipri vienbalsė politinė valia Lietuvai siekti tokio krašto apsaugos finansavimo, kuris ne žodžiais, o darbais įrodytų, kad mes labai rimtai suprantame grėsmes, kylančias iš nedraugiškų valstybių ir esame pasirengę taip pat pademonstruoti NATO organizacijai, kad Lietuva labai rimtai priima tuos iššūkius ir yra pasirengusi padaryti viską, kas priklauso nuo jos pačios“, – tvirtino šalies vadovas.

 

„Atgrasymas yra geriausias kelias į taiką“, – pridūrė jis.

 

Kaip rašė Elta, prezidentas pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo gyventojams.

 

„Labai nenorėčiau, kad krašto apsaugos didesnis finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo šalies vadovas.

 

„Vertindamas naujas galimybes, atsirandančias ir Europos Sąjungos lygiu, manau, kad galėsime naudotis tais finansiniais instrumentais, apie kuriuos netrukus svarstysime Europos Vadovų Taryboje. Artimiausias posėdis bus skirtas gynybos pramonės plėtrai, skolinimosi instrumentų plėtrai, Europos investicijų banko įgalinimui. Visi šie instrumentai taip pat turėtų būti panaudoti maksimaliai efektyviai“, – vardijo jis.

 

Greta divizijos bus vystoma ir likusi kariuomenės dalis

Prezidentas pažymėjo, kad nacionalinei divizijai skirtas labai svarbus vaidmuo, įgyvendinant tiek nacionalinės gynybos planus, tiek NATO gynybos planus.

 

„Taip kad šis struktūrinis vienetas jau yra, galima sakyti, visų mūsų galvose, tik savaime suprantama, kad labai sunku tikėtis iš divizijos konkrečių veiksmų, kada ji ne tai kad yra nevisiškai suformuota, bet ji tiesiog neturi dar atitinkamai reikiamos karinės įrangos, atitinkamos amunicijos, rezervo, infrastruktūra nepabaigta ir t. t.“, – sakė jis.

 

„Viskas sukasi ne tik apie tuos procentus, apie kuriuos mes čia kalbame. Be jokios abejonės, jie turbūt atkreips ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, nes Lietuva taps daugiausia į krašto apsaugos finansavimą investuojančia valstybe, bet labai svarbu suprasti, kad viskas skirta ne tik parodomosioms akcijoms, bet kad tai yra, visų pirmiausia, mūsų suvokimas, kad, siekdami maksimalaus atgrasymo efekto, privalome investuoti į savo gynybos pajėgumus ir juos stiprinti“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Žiniasklaidai taip pat komentavusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad tikslas yra turėti efektyvias ginkluotąsias pajėgas ir dėl to vienas iš tikslų yra ne tik užtikrinti divizijos suformavimą ir jos operacinį pajėgumą iki 2030 m., bet ir vystyti likusią kariuomenę.

 

„Labai didelę kainą mokame už tai, kad turėjome tokių finansavimo duobių per praėjusius metus. Dabartinis planas yra sudėliotas galvojant ne apie procentus, bet labai detaliai skaičiuojant ir perskaičiuojant, ką mes būtinai turime turėti, per kokį laikotarpį ką yra realistiška įsigyti“, – teigė ministrė.

 

„Taip pat svarbu pasakyti, kad tai kaip tik atliepia šiuo metu esančio NATO gynybos planavimo proceso reikalavimus ir mes kaip tik savo divizija įsiliejame (...) į NATO gynybos planus, kurie mūsų regionui yra gyvybiškai svarbūs“, – sakė ji.

 

Kaip skelbta anksčiau, po spalį vykusio VGT posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija negebės pasiekti viso operacinio pajėgumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 m.

 

Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki numatyto termino, asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.

 

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.