Tarp Vilniaus arkikatedros požemių lobių – trys karūnos, skeptras ir kitos regalijos

lrt.lt, 2024 01 06

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis, pirmadienį pranešė Vilniaus arkivyskupija. Tarp radinių – trys karūnos, dvi grandinės, medalionas, keturi žiedai, trys karsto lentelės, skeptras, valdžios obuolys.

lrt.lt

Bažnytinio paveldo muziejuje (BPM) Vilniuje rengiamoje spaudos konferencijoje dalyvauja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius, BPM direktorė Rita Pauliukevičiūtė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška.

 

G. Grušas šypsodamasis sakė, kad šiemet Trys Karaliai dovanų atvežė tris karūnas. Pasak arkivyskupo, Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš 90 metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį. 2024 metų gruodžio 16 dieną požemiuose atverta slaptavietė, kurioje 1939 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos.

 

„Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės“, – vardijo G. Grušas.

 

Anot metropolito, šios karūnos nebuvo nešiojamos, valdovams gyviems esant. Jos nukaldintos jau po valdovų mirties ir buvo skirtos būti įkapių dalimi.

 

„Slaptavietėje taip pat rastos šešios sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainiaus karsto plokštelė“, – teigė G. Grušas.

 

„Atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos yra neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai, Vilniaus, kaip sostinės, ženklai, įstabūs auksakalystės ir juvelyrikos kūriniai“, – pridūrė G. Grušas.

 

M. Juozapavičius atkreipė dėmesį, kad valdovų palaidojimo kripta arkikatedros požemiuose rasta 1931 metų rudenį. Ekonomas pasakojo, kad prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir kylant arkikatedros uždarymo grėsmei, Vilniaus katedros kapitula pasirūpino išsaugoti svarbiausias vertybes. Lobyną užmūrijo nišoje, esančioje vienoje iš šventovės laiptinių. Ji rasta 1985 metais. Paslėptos buvo ir valdovų insignijos, ir kitos bažnyčiai svarbios relikvijos. Manyta, kad jų slėpimo vieta – katedros požemiai.

 

„Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, keletą kartų mėginta atlikti įvairias paieškas. Didžiausias dėmesys skirtas Vytauto Didžiojo palaikų paieškoms, tačiau jos iki šiol nėra sėkmingos.

 

<...> 2024 metų gruodžio 16 dieną Vilniaus arkikatedros požemiuose atliktas 1939 metų slaptavietės galimų vietų žvalgymas endoskopine kamera per esamus ankstesnius gręžinius ir plyšius. Tyrimo metu remtasi tarpukario ir dabartiniais požemių brėžiniais, taip pat įrašytu liudininko pasakojimu. Po kelių bandymų slaptavietė buvo aptikta. Nuspręsta tą pačią dieną slaptavietėje esančias vertybes išimti, aprašyti, katalogizuoti ir perkelti į saugią vietą. Ateityje jos bus ištirtos, restauruotos ir pristatytos visuomenei“, – dalijosi M. Juozapavičius.

 

V. Dolinskas pabrėžė, kad šių radinių istorinė vertė – neįkainojama.

 

„Jausmai dvejopi. <...> Vyksta karas. Žinome, kokios vertybės ir kaip naikinamos Ukrainoje. Aišku, kad atverti slaptavietes, kurios buvo užvertos 90 metų, turbūt nėra pats geriausias laikas. Bet kadangi kai kurie asmenys, šeimininkas – Vilniaus arkivyskupijos kurija, buvo labai arti slaptavietės, teisingai pamanė, kad šias nacionalines ir bažnyčios vertybes reikia saugiai perkelti į kitą vietą, kad jos būtų išsaugotos dar šimtmečius ateinančioms kartoms“, – kalbėjo V. Dolinskas.

 

R. Pauliukevičiūtė pažymėjo, kad baigus restauravimą, galimai dar šių metų pabaigoje, atrastas vertybes galės išvysti ir visuomenė.