Kasčiūnas: negaliu pakabinti mūsų gynybos politikos ant tankų bataliono

lrt.lt, 2024 10 24

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva neturėtų beatodairiškai skubėti pirkti tankų naujai kuriamam batalionui, prieš tai nepasirūpinusi ginkluotųjų pajėgų apsauga oro gynybos priemonėmis.

kam.lt

Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad nutarus skaidyti vokiškų tankų „Leopard 2“ pirkimą etapais Lietuva nespės iki 2030 metų išvystyti kariuomenės divizijos.

 

L. Kasčiūno teigimu, įsigijimas išskaidytas siekiant greičiau įsigyti trečią bateriją vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS, dėl kurios pirkimo sutartį Lietuva pasirašė anksčiau rudenį.

 

„Atleiskite, bet aš negaliu pakabinti mūsų gynybos politikos ant tankų bataliono matydamas, kaip kinta karas, kariavimo būdai, kaip lūžta sunkioji technika Ukrainoje, kaip svarbu kovoti su oro grėsmėmis, ir žinodamas, koks yra didžiulis vakuumas ir deficitas oro gynybos prasme visame NATO“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

 

„Jeigu mes neturėsime galimybių nuiminėti grėsmių iš dangaus, apsaugoti jų, apsaugoti savo dalinių, kritinės infrastruktūros, patikėkite, mes nesukariausime“, – pridūrė jis.

 

„Negali investuoti ant vienos adatos – tu turi matyti visą paveikslą. Todėl laipsniškas ėjimas yra daug logiškesnis ir, manau, išmintingesnis“, – kalbėjo ministras.

 

Lietuvos pareigūnai anksčiau buvo nutarę, kad kariuomenės divizija pilną operacinį pajėgumą pasieks 2030 metais, tačiau prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio šią savaitę pranešė, jog dabartinėmis sąlygomis tai bus įmanoma tik 2036 – 2040 metais.

 

„Ką aš padariau, tai suskaidžiau tankų bataliono kūrimą, išplėčiau jį laike, atvažiuos jis visas iki 2034 metų, (...) bet oro gynybos trečios sistemos, kuri planuota 2035 metais, pirkimas padarytas jau šiais metais. Tai, iš principo, aš ankstinu dešimtmečiu oro gynybos sistemų įsigijimą“, – sakė L. Kasčiūnas.

 

Pasak jo, pagal dabartinius planus 2030 metais jau bus pristatytas reikalingas tankų kiekis vienai kuopai suformuoti ir tai leis divizijai veikti „vidutinio lygmens pajėgumu“.

 

„Tai irgi yra didelė galia, kuri, jeigu reikės, kausis su priešu, bet mūsų tikslas, aišku, yra atgrasyti priešą kartu su sąjungininkais“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.

 

Pirmoji tankų kuopa Lietuvą turėtų pasiekti 2029 metais, o pilnas tankų batalionas būtų suformuotas 2034-aisiais.

 

„Nėra negrįžtamumo“

Vystant diviziją, VGT taip pat nusprendė pradėti derybas su Švedijos įmone dėl vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo dviem kariuomenės batalionams.

 

Lietuva jau turi du batalionus, apginkluotus ratiniais šarvuočiais „Boxer“, sukonstruotais pagal Lietuvos kariuomenės poreikius. Jie šalyje vadinami „Vilkais“.

 

Pasak L. Kasčiūno, sprendimą derėtis būtent dėl CV90 mašinų lėmė išskirtinai karinis patarimas.

 

„CV90 yra labai pasiteisinęs Ukrainoje, jis turi kovinę patirtį, kovoje išbandytas, atsiliepimai geri“, – sakė ministras.

 

Pasak jo, Jungtinių Valstijų gynybos pramonės milžinės „Northrop Grumman“ planuojama Lietuvoje gaminti 30 mm amunicija tiktų tiek „Boxer“, tiek CV90.

 

Visgi ministras pabrėžė, kad derybų su švedais pradžia dar nereiškia įsigijimo.

 

„Nėra negrįžtamumo taško pasiekta“, – teigė L. Kasčiūnas.

 

Pasak jo, priimant galutinį sprendimą dėl įsigijimo bus svarbi išsiderėta kaina ir tai, ar Švedijos gamintojas sutiks dalį kontrakto vertės perleisti vykdyti Lietuvos įmonėms, pavyzdžiui, atliekant surinkimo darbus ar steigiant Lietuvoje CV90 remonto bazę.

 

„Mums tai svarbus kriterijus ir uždavinys, kad pramoninis bendradarbiavimas būtų sudėtinė integrali viso kontrakto dalis. Čia yra mūsų derybinė pozicija“, – sakė L. Kasčiūnas.

 

Nei tankų, nei pėstininkų kovos mašinų galutinės įsigijimų kainos kol kas nėra žinomos.

 

Šiuo metu kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatytas apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas. Šiemet Lietuva kartu su metų eigoje pasiskolintomis lėšomis gynybai skyrė apie 3,2 proc. BVP.

 

Krašto apsaugos ministras teigė, kad papildomai pasiskolinus, biudžetas galėtų išaugti iki 3,5 proc. BVP., o kariuomenės vadas praėjusią savaitę kalbėjo, jog norint atstatyti dėl nepakankamo finansavimo prarastus pajėgumus, asignavimai gynybai turėtų siekti 4–5 proc. BVP.

Pasak vyriausiojo prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais K. Budrio, tai, kad Lietuvai gali nepavykti iki 2030 metų išvystyti divizijos, lemia šiuo metu planuojamas finansavimas, situacija gynybos pramonėje.

Susitarimai dėl dalyvavimo oro gynybos rotacijose pasiekti su trimis šalimis

L. Kasčiūnas sako, kad kitąmet mažiausiai trys NATO sąjungininkės turėtų atsiųsti į šalį oro gynybos priemonių rotacijoms.

„Galiu pasakyti, kad trys. Gal ir daugiau“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

Jis anksčiau yra sakęs, kad viena iš šių šalių bus Nyderlandai, o pajėgumus Lietuvoje turėtų dislokuoti NATO sąjungininkės Europoje.

Paklaustas, ar tarp šių šalių bus Švedija, iš kurios gamintojų Lietuva ketina įsigyti pėstininkų kovos mašinas CV90, ministras teigė: „Žiūrėkite, tikrai negaliu patvirtinti šitoje vietoje, tikrai ne“.

Lietuva galėtų prisidėti prie karinio poligono steigimo Latvijoje

Krašto apsaugos ministras taip pat sako, kad Lietuva galėtų prisidėti prie naujo karinio poligono steigimo kaimyninėje Latvijoje mainais į galimybę kartais ten rengti pratybas.

Pasak jo, steigti bendrą poligoną, nepaisant ankstesnių svarstymų, būtų per sudėtinga.

„Apie apjungimą sunku (kalbėti – BNS), per daug arterijų, kelių, kad būtų galima apjungti tą didįjį dabar projektuojamą latvišką poligoną. Bet (...) mes galime kažkiek prisidėti ir jie galėtų mus įsileisti tam tikram laikui“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

„Toks variantas būtų teoriškai įmanomas, bet tai nėra panacėja“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas teigė, kad nepaisant tokių galimybių Lietuvai pačiai bus reikalingas mažiausiai vienas didelis poligonas, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas.