Budrys: NATO oro gynybos pajėgų rotacija Lietuvoje turi būti rutina, o ne šventė

lrt.lt, 2024 07 09

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako besitikintis, kad NATO oro gynybos pajėgų rotacija Lietuvoje ir regione ilgainiui taps nuoseklesnė ir nereikalaus didelių politinių pastangų.

lrt.lt

NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.

 

Tačiau per metus tik Nyderlandai dislokavo Lietuvoje sistemas „Patriot“, o politikai teigia toliau besiderantys su kitomis šalimis dėl tolesnio modelio įgyvendinimo.

 

„Nuogąstavome pačioje pradžioje, kad tai netaptų tokiu tik politinio dalyko rezutatu, ar atvyksta, ar neatvyksta pas mus sąjungininkai treniruotis“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

 

„Norėjome, kad tai būtų rutinizuota per karinį planavimą, per visą karinę biurokratiją, (...) kaip kad vyksta, pavyzdžiui, su oro policijos misija: na, nereikia prezidentui vykti po sostines ratas po rato ir prašyti, kad pas mus atvyktų naikintivai vykdyti patruliavimo funkcijos“, – pridūrė jis.

 

NATO oro policijos misija be pertraukų Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.

 

„Lygiai taip pat su oro gynybos modeliu norėtųsi, kad tai būtų normalus planavimo dalykas“, – sakė K. Budrys.

 

Antradienį Vašingtone prasidedant NATO viršūnių susitikimui, prezidento patarėjas sakė, kad iki jo buvo svarbu parodyti, jog per metus nuo sprendimo sukurti modelį jis su Nyderlandų pagalba yra pradėtas įgyvendinti.

 

„Žiūrint į ateitį mūsų pasiekimas būtų, kad tai būtų rutinos dalykas, o ne šventė kartą per metus“, – kalbėjo patarėjas.

 

NATO šalyse trūksta ilgojo nuotolio oro gynybos ginkluotės, be to, dalis jos tiekiama Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.

 

Nausėda NATO susitikime žada kelti klausimus dėl Rusijos hibridinių atakų

Prezidento patarėjas sako, kad į NATO viršūnių susitikimą išvykęs šalies vadovas jame kels klausimus dėl atsako į pastarojo meto Rusijos hibridines atakas.

 

Pasak jo, NATO turi reaguoti į išpuolius, kai surenkama įrodymų, kad už jų organizavimą atsakinga Maskva.

 

„Kalbės tikrai prezidentas apie tuos atvejus, kai turime aiškias atribucijas, tai yra priskyrimą prie visų operacijų užsakovo, planuotojų ir vykdytojų. Ir tais atvejais turime kaip Aljansas lygiai taip pat nusimatyti, kaip reaguojame“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

 

Pasak K. Budrio, NATO šalys turėtų nusimatyti galimus atsako scenarijus į tokio pobūdžio išpuolius.

 

„NATO nesiims simetrinių priemonių. Tai jeigu pas mus vienas ar kitas agentas atlieka kažkokį kinetinį veiksmą, išteplioja mums brangų paminklą ar supleškina prekybos centrą, nebus taip, kad NATO darys tokius pačius veiksmus, kad būtų simetrinė priemonė“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

 

Jo teigimu, atsako priemonėmis galėtų būti, pavyzdžiui, sankcijos arba kokių nors pajėgumų dislokavimas.

 

„Sąlyga tam turėtų būti politinis sutarimas visų, kad tai nėra įprasta situacija ir kad tai nėra situacija, su kuria Aljansas gali susitaikyti nieko papildomai nedarydamas ir sakyti, kad čia Rusija šiek tiek pakoregavo savo hibridinę strategiją ir dabar perėjo į kažkokį kitą lygį, o mes ir toliau išlaikysime rimtį ir ramybę. Ne, to būti negali“, – sakė K. Budrys.

 

Teigia, kad pasitraukus iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, protinga svarstyti tokios amunicijos įsigijimus

K. Budrys mano, jog Lietuvai pasitraukus iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos reikėtų svarstyti apie tokios amunicijos įsigijimus.

 

„Kol esame konvencijos šalis, mes to daryti ir negalime. Toks yra mūsų įsipareigojimas ir pakankamai griežtai suformuluotas. Jeigu Seimas pritars denonsavimui ir mes nebebūsime konvencijos šalimi, (…) tai tokios galimybės atsivers. Tai daryti būtų protinga ir reikalinga, atsižvelgiant į tai, kad mes ne tam tikrą simbolinį veiksmą darome ir ne tam tikrą pozą demonstruojame, o užsiimame labai konkrečiu savo gynybos planavimu“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

 

Jis priminė, jog kasetinių šaudmenų naudojimą draudžiančios tarptautinės sutarties denonsavimas yra reikalingas dėl reikšmingai pasikeitusios geopolitinės padėties. Be to, pastebėjo K. Budrys, vertinant šį kontekstą, karo Ukrainoje pamokas, kasetiniai šaudmenys yra efektyvūs tiek finansiškai, tiek taktiškai.

 

Šalies vadovo patarėjas taip pat akcentavo, kad nedenonsavus minėtos konvencijos, Lietuvos sąjungininkai šalyje taip pat negalėtų naudoti tokios amunicijos – nors kaimyninėse šalyse tokio apribojimo nebūtų.

 

„Kas yra visiškai neadekvatu šiai dienai, šiai situacijai“, – pabrėžė K. Budrys.

 

Tiesa, atskleidė jis, iš žmogaus teisių organizacijų atstovų jaučiamas nerimas dėl planų denonsuoti Oslo konvenciją.

 

„Suprantame rūpestį iš tų organizacijų pusės – ir mano pašto dėžutė yra pilna įvairiausių organizacijų laiškų, aš juos labai rimtai priimu. Bet mes apie tai galėtume kalbėti būdami kitoje geopolitinėje aplinkoje ir kitoje planavimo stadijoje. Humanitarinė teisė dėl to nesubyra, bet būti šalia valstybių, kurios niekaip savęs neriboja (…) – mes irgi turime tam tikru būdu kalibruoti savo turimas priemones“, – akcentavo G. Nausėdos patarėjas.

 

Žada, kad sprendimas steigti poligonus Tauragėje ir Šilalėje bus išdiskutuotas su vietos bendruomene

K. Budrys tikina, kad Valstybės gynimo tarybos priimtas sprendimas steigti du poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose nėra lemiamas ir vienpusiškas. Jo teigimu, valstybė reaguos į pasigirdusius regiono medžiotojų ir vietos bendruomenės nuogąstavimus bei mėgins priimti abiem pusėms tinkantį susitarimą.

 

„Regiu situaciją pirmiausia per valstybės gynimo tarybos suformuotą prašymą kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai drauge padirbėti ir įsivertinti kur Lietuvoje mes galėtume turėti brigadai manevruoti tinkamą poligoną. (...) Poreikis tam yra akivaizdus ir jis vis dar yra neišpildytas“, – teigė Kęstutis Budrys.

 

Prezidento patarėjo teigimu, teritorijos Šilalės ir Tauragės rajonuose atrinktos kariuomenei atlikus teritorijų vertinimą. Paklaustas apie vieno iš poligonų steigimo vietą, esančią visai šalia Tauragės miesto, K. Budrys tikino, jog ši erdvė bus skirta tik karinio manevravimo mokymams.

 

„Ieškojome didesnės erdvės kur būtų galima manevruoti, kad gal yra svarbu pabrėžti žodį manevruoti, ne šaudymui, tai to triukšmo, kur haubicos pliekia po langais nebūtų“, – teigė jis.

 

K. Budrys ragino bendruomenę nepulti į kaltinimus ir tikino, kad sprendimas steigti poligonus bus išdiskutuotas siekiant rasti geriausią abipusę išeitį. Jo teigimu, šiuo metu Lietuva ruošiasi sąjungininkų brigados atvykimui, o esant poligono trūkumui, valstybė yra suinteresuota ieškoti tinkamų sprendimų.

 

„Nereikia priimti tokiose situacijose sąlygos, kad jei kažkas trukdo, tai bus neišsprendžiama. Manau, kad turime ne vieną gerąją patirtį, kai mes sugebame suderinti įvairius aspektus, apriboti vieną veiklą vardan kitos. Kaip kad Rūdninkų atveju, kai pavyko susitarti ir kaip pasikeitė pas sprendimas po 2022 metų, kai greitai suradome sprendimus su įvairiais apribojimais“, – tvirtino jis.