ES susitarė dėl aukščiausių postų: Estijos premjerė – būsima Bendrijos diplomatijos vadovė

lrt.lt, 2024 06 28

Europos Sąjungos (ES) lyderiai Briuselyje, Lietuvos laiku jau po vidurnakčio, susitarė dėl kandidatų užimti įtakingiausius Bendrijos institucijų postus. Pagal susitarimą Estijos premjerė Kaja Kallas taps Europos Sąjungos diplomatijos vadove.

Kaja Kallas, Ursula von der Leyen

lrt.lt

Naujose pareigose K. Kallas penkerius metus koordinuos Europos Sąjungos užsienio reikalų politiką, atstovaus Bendrijai tarptautiniu lygiu. Tai pirmas kartas, kai Baltijos šalių atstovas užims tokias aukštas europines pareigas. Tiesa, K. Kallas dar turės pristatyti savo planus ir tikslus vadinamojoje klausymų procedūroje Europos Parlamente, o galutinai bus paskirta Parlamentui metų gale balsuojant dėl viso naujojo Europos Komisijos kabineto.

 

Lyderiai susitarė, kad kitu Europos Vadovų Tarybos pirmininku taps buvęs Portugalijos premjeras Antonio Costa. Jis artimiausius pustrečių metų vadovaus Bendrijos lyderių susitikimams, o pasibaigus šiam laikotarpiui jo kadencija gali būti pratęsta dar pustretiems metams.

 

Dar vieną penkerių metų kadenciją užimti Europos Komisijos pirmininkės pareigas siūloma dabartinei jos pirmininkei vokietei Ursulai von der Leyen, tačiau jos kandidatūrą liepos viduryje dar turės patvirtinti Europos Parlamentas. Kad taptų Komisijos pirmininke dar vieną kadenciją, ji slaptame balsavime turės sulaukti bent 361 balso iš 720.

 

Šiuos politikus palaikė absoliuti dauguma Bendrijos lyderių, tačiau ne visi. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas balsavo prieš Ursulos von der Leyen kandidatūrą, balsuojant dėl K. Kallas susilaikė ir palaikė tik Antonio Costos kandidatūrą. Tuo metu Italijos premjerė Giorgia Meloni balsavo prieš A. Costos ir K. Kallas kandidatūras, o balsuojant dėl U. von der Leyen susilaikė. Vis dėlto, kadangi kandidatūros turėjo būt patvirtintos kvalifikuota dauguma, tai neturėjo įtakos galutiniam rezultatui.

 

Po Europos Vadovų Tarybos LRT.lt kalbėjęs prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad Lietuva palaikė visas šias kandidatūras, o tai, kad svarbų Bendrijos užsienio politikos ir diplomatijos postą užims atstovė iš Baltijos šalių – laimėjimas.

 

„Mes labai gerai vertiname, nes tai mūsų požiūrio įtraukimas į ES dienotvarkę. Aišku, galbūt pietų šalys dar turi kažkokių abejonių, ar jos ir jų problematika bus tinkamai atspindėta dienotvarkėje, bet kiek aš pažįstu premjerę, ji tikrai sugebės įsigilinti į visų valstybių situaciją ir požiūrius, ir tikrai tinkamai atstovaus Europos Sąjungai tiek derinant pozicijas ES viduje, tiek mezgant naujus santykius ir ieškant partnerių už Europos ribų“, – LRT.lt sakė jis.