Vokietijos ambasadorius: Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė, o Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas

lrt.lt, 2024 04 08

„Manau, kad tai, ką sukursime su Vokietija, bus puikus pavyzdys visoms NATO Rytų flango valstybėms. Sukursime tokią gynybos ir atgrasymo architektūrą, kad joks priešas iš Rytų net nepagalvos apie tai, kad galima būtų testuoti NATO 5-ąjį straipsnį“, – pirmadienį sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

lrt.lt

Pirmadienį Vilniuje sutikti pirmieji Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai – į sostinę atvyko per 20 karių ir Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas.

 

Pirmieji kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

 

Pirmadienio dieną pirmųjų Vokietijos brigados karių atvykimui surengta krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Corneliaus Zimmermanno ir Vokietijos sausumos pajėgų vado Alfonso Maiso spaudos konferencija.

 

Kasčiūnas: tai negrįžtamas procesas

Pasak ministro L. Kasčiūno, „esame tam tikro istorinio etapo pradžioje, kai Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje po truputį tampa realybe“.

 

„Esu įsitikinęs, kad tai jau negrįžtamas procesas. (...) Mes rimtai darome didelį žingsnį link priešakinės gynybos principo įgyvendinimo“, – kalbėjo ministras.

 

Pasak L. Kasčiūno, judame link gynybos per išvengimą, pasirengimą kautis ir atgrasyti iš karto.

 

„Tai be galo svarbu“, – pridūrė ministras.

 

L. Kasčiūno teigimu, pasiruošimo darbai priimti brigadą vyksta pagal planą, o Lietuva padarys viską, kad 2027 metais čia turėtume Vokietijos brigadą „pilnu operaciniu pajėgumu“. Ministras tikisi, kad rudenį atvyks dar viena brigados grupė, o pagrindiniai kėlimosi į Lietuvą etapai vyks 2025 ir 2026 metais.

 

„Sukirtę rankomis su vokiečiais, žinodami, kokie jie patikimi, darysime viską, kad viskas, ką suplanavome, virstų realybe. (...) Padarysime viską, ką turime padaryti, kad jūsų kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie“, – kalbėjo ministras.

 

L. Kasčiūnas taip pat sakė, kad kol kas nežinoma, kiek Vokietijos karių atvyks su šeimomis. Kol kas modeliuojama, kad su šeimomis galėtų atvykti trečdalis Vokietijos karių, tačiau, tvirtino ministras, Lietuva bus pasiruošusi bet kokiam variantui.

 

„Ruošiamės tokiam scenarijui, jei jis bus kitoks, būsime pasiruošę ir kitokiam“, – teigė ministras.

 

Anot jo, žinoma, kad Rūdninkai taps naująja Vokietijos karine bazine.

 

„Ten bus daugiausiai investicijų, didelių infrastruktūrinių projektų, kalbant ne tik apie poligoną, treniruočių erdvę, bet ir apie gyvenamąsias vietas, kad jos būtų šalia tos vietos, kad kariai galėtų ir treniruotis, ir gyventi. (...) Jau prasidėjo zondavimai su galimais rangovais apie tai, kiek tokios statybos galėtų kainuoti, bet kol kas konkrečių skaičių pateikti negaliu“, – sakė L. Kasčiūnas.

 

Vokietijos ambasadorius: Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas spaudos konferencijoje Lietuvai dėkojo lietuviškai.

„Labai dėkoju už šiltą priėmimą, man labai malonu, kad jūs pasitikote Vokietijos brigados karius. (...) Tai stiprūs mūsų draugystės ženklai. Džiaugiuosi matydamas, kaip laukiamas Bundesveras Lietuvoje“, – sakė Vokietijos ambasadorius.

 

„Esu įsitikinęs – kartu esame stiprūs. Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė, o Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – lietuviškai sakė C. Zimmermannas.

 

Rupšys: tai reiškia efektyvesnį priešo atgrasymą

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys taip pat sveikino Vokietijos karius: „Šiandien – ypatinga diena“.

 

Kariuomenės vadas pažymėjo, kad Lietuvą ir Vokietiją karinio bendradarbiavimo srityje sieja ypatingas ryšys.

 

„Šis bendradarbiavimas prasidėjo mūsų valstybei atkūrus Lietuvos kariuomenę. (...) Pasikeitus saugumo situacijai Europoje ir Rusijai užpuolus Ukrainą, ypač reikšmingai suintensyvėjo Lietuvos ir Vokietijos kariniai ryšiai“, – teigė V. Rupšys.

 

Jis pabrėžė, kad Vokietijos karinė ir politinė vadovybė bei kiekvienas šios valstybės Lietuvoje dislokuotas karininkas ir karys ne kartą įrodė, kad duoto žodžio laikymasis „yra kiekvieno Vokietijos piliečio kraujyje ir DNR“.

 

„Mums tai reiškia efektyvesnį priešo atgrasymą ir dar didesnį saugumą. Tai išskirtinės lyderystės ir įsipareigojimo pavyzdys, kai realiai matome, kad NATO kolektyvinė gynyba ir vienybė veikia ir veikia pas mus“, – kalbėjo V. Rupšys.

 

Kariuomenės vadas pažymėjo, kad, jei prieš Lietuvą būtų vykdomas agresijos aktas, Lietuva kartu su Vokietijos brigada gintųsi petys petin.

 

„Brigada yra pasirengusi, turi viską – turi personalą, techniką, ginkluotę, tiek amunicijos, kad galėtų kariauti. (...) Tai iškalta aiškiai ir tiesiai geležyje, kad bus toks sprendimas – bus kartu ir ginsis nuo pirmos minutės“, – sakė V. Rupšys.

 

Atvyks 5 tūkst. karių

Berlynas 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

 

Po ilgą laiką trukusių diskusijų praėjusių metų gruodį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą. Berlynas į Lietuvą atsiųs 122-ąjį šarvuotąjį pėstininkų batalioną, šiuo metu dislokuotą Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-ąjį šarvuotąjį batalioną, esantį Augustdorfe vakarų Vokietijoje.

 

Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.

 

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

 

Planuojama, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.