Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo tikslas – didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą

kam.lt, 2024 04 08

Krašto apsaugos ministerija pateikė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą Vyriausybei, kuris padės efektyviau stiprinti Lietuvos gynybą ir saugumą, užtikrinti valstybės gynybos poreikiams reikalingų pramonės pajėgumų vystymą bei funkcionavimą.

kam.lt

Pasikeitus valstybės ir pasaulio geopolitinei aplinkai, gynybos ir saugumo pramonės plėtra Lietuvoje nebeatitinka grėsmės lygio. Todėl, siekiant paskatinti natūralų, rinkos ekonomika pagrįstą gynybos ir saugumo pramonės augimą, nustatomas ir gynybos bei saugumo pramonės vystymuisi palankus teisinis reguliavimas.

 

„Krašto apsaugos ministerija imasi lyderystės formuoti šalies gynybos ir saugumo pramonės politiką. Inicijuoti pokyčiai padės didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę ir skatinti gynybos technologijų pažangą bei tarptautinį mūsų pramonės konkurencingumą. Žingsnis po žingsnio Lietuva gali padidinti savo galimybes gaminti būtiniausią karinę įrangą šalies viduje. Tai ne tik būdas skatinti savo gamintojus, bet ir galimybė sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, užsitikrinti saugesnę ir savarankiškesnę gynybos infrastruktūrą“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

 

Įstatymu siūloma, kad Vyriausybė, siekdama užtikrinti esminius Lietuvos valstybės saugumo interesus, patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.

 

Naujasis įstatymas įtvirtina ir pramoninį bendradarbiavimą – sudaro galimybę Lietuvos gamintojams įsitraukti į krašto apsaugos sistemos institucijų vykdomus prioritetinius karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimus. Numatoma, kad taikant pramoninį bendradarbiavimą dalis užsienio karinės įrangos tiekėjų ar gamintojų sutartinių įsipareigojimų privalės būti vykdomi Lietuvoje gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių ūkio subjektų.

 

Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.

 

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas akcentuoja, kad ši iniciatyva atspindi naują požiūrį į šalies gynybos sektorių ir neabejotinai turės teigiamą poveikį tiek jam, tiek su šiuo sektoriumi susijusioms sritims.

 

„Siūlomas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas aiškiai nurodo, kad jo tikslas yra užtikrinti nacionalinį saugumą, didinti Lietuvos gynybos pramonės konkurencingumą tarptautinėje arenoje. Jį bus siekiama įgyvendinti išnaudojant esamą bei būsimą mokslo ir verslo potencialą. Tai išties ambicingas žingsnis į priekį, kuris galėtų suteikti Lietuvai naujas galimybes tarptautinėse gynybos tiekimo grandinėse“, – kalbėjo ministras. 

 

Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu teikiami ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai.

 

Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti lankstesnes sąlygas įsigyti karinę įrangą ir ginkluotę, kai toks įsigijimas bus būtinas siekiant apsaugoti esminius Lietuvos valstybės saugumo interesus. Įstatymų pakeitimai atvers krašto apsaugos sistemos institucijoms galimybes įsigyti karinę įrangą, tarp jų ir bepiločius orlaivius iš Lietuvos teritorijoje veikiančių tiekėjų arba gamintojų.

 

Seime taip pat svarstomi įstatymų projektai, kuriuose siūloma padaryti išimtis iš viešųjų pirkimų įstatymuose nustatyto draudimo įsigyti įrangą iš Vyriausybės sąraše nurodytų valstybių, tais atvejais, kai įsigyjamos prekės bus naudojamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba įsigyjamos paramai užsienio valstybėms teikti.

 

Tai leistų nepažeidžiant nacionalinio saugumo interesų, skatinti gynybai reikalingų technologijų kūrimą Lietuvoje ir užtikrinti svarbiausios įrangos tiekimą Ukrainos kariuomenei.

 

Šiems projektams dar turės pritarti ministrų kabinetas ir Seimas. Tikimasi, kad šis naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.