Patvirtinta: Leipalingyje rasti partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai

lrt.lt, 2022 11 28

Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje, rasti vieno iš Lietuvos partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, pirmadienį patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys.

lrt.lt

„Tarp Leipalingyje surastų palaikų yra žymaus Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Šiandien tai galima patvirtinti 100 procentų“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Bubnys.

 

LGGRTC direktorius, pranešęs šią naujieną, įteikė specialisto išvadą apie J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų radimą partizano vaikaičiui, Vilniaus universiteto (VU) kapelionui Gintarui Vitkui.

 

Kaip skelbė BNS, palaikų paieškos vykdytos ir prielaida dėl J. Vitkaus-Kazimieraičio iškelta remiantis istoriniais šaltiniais, bet kita ko – rezistencinio to meto laikraščio „Laisvės varpas“ redakcijos darbuotojo pasirašytu palaikų atpažinimo aktu kelios dienos po partizano nužudymo 1946-ųjų liepą.

 

2019 metais Leipalingio kapinėse reekshumuoti 34 partizanų palaikai, iš jų pernai atpažinti septynių partizanų ir dviejų rėmėjų palaikai.

 

LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas teigė, kad J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų ieškota keliolika metų, kurį laiką tuo užsiėmė ne tik specialistai, bet ir entuziastų būreliai. Jis, svarstydamas, kodėl partizano palaikus pavyko surasti būtent dabar, priminė, kad praėjusių metų gruodį LGGRTC įsteigtas specialus paieškų skyrius.

 

„Šie paieškų darbai tapo sistemiški“, – sakė R. Zagreckas.

 

Spaudos konferencijoje dalyvavęs viešosios įstaigos ,,Kultūros vertybių globos tarnybos“ direktorius, archeologas Linas Kvizikevičius patikslino, kad vieno žymiausių Lietuvos partizanų vadų palaikų paieškos prasidėjo 1991 m. Anot jo, 2018 m. Leipalingyje radus žmonių palaikus, vėliau pasirodė, kad J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų tuomet tarp rastųjų nebuvo.

 

Pasak archeologo, teko iš naujo patikrinti vietas, kur 1991 m. vyko kasinėjimai. Pasitelkus geologinių tyrimų išvadas, vieno darbininko, kasusio tranšėją ir atradusio žmonių palaikus konkrečiame sklype Leipalingyje, pasakojimu, kasinėjimai įgavo konkretesnę kryptį.

 

„Prie (J. Vitkaus-Kazimieraičio – LRT.lt) palaikų buvo rasti keli asmeniniai daiktai, kuriuos, manau, netrukus perduosime giminaičiams“, – pasakojo L. Kvizikevičius.

 

LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas R. Zagreckas tvirtino, kad šiuo metu Leipalingyje kasinėjimai nevyksta, nes Lietuvoje prasidėjo žiema, bet vėliau, anot jo, esant tinkamoms oro sąlygoms, kasinėjimai gali būti tęsiami.

 

Mato galimus sužeidimus

VU antropologė Justina Kozakaitė teigė, kad tuomet dar galimai J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai į VU Medicinos fakultetą pristatyti šių metų spalį. Mokslininkė teigė, kad palaikus sudarė dešinė kūno pusė, stuburas, apatinis žandikaulis, kaktos kaulo fragmentas. Tąkart, pasak antropologės, nustatyta, kad tai yra vyriškos lyties asmens palaikai, kuriam mirties metu galėjo būti virš 40 metų.

 

„Tyrimas vis dar vyksta, tai nėra galutiniai rezultatai. Galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti gruodžio-sausio mėnesiais“, – aiškino J. Kozakaitė.

 

Anot jos, į VU Medicinos fakultetą pristatyta dar daugiau kaulų ir aiškinamąsi, ar jie yra J. Vitkaus-Kazimieraičio. Taip pat, pasak mokslininkės, toliau tiriamos partizano mirties priežastys. Pasak J. Kozakaitės, liudininkų teigimu, partizanas buvo sužeistas į krūtinės, dubens ir šlaunies sritis.

 

„Bet turėkime omeny, kad palaikai yra labai fragmentiški ir, kai teiksime ataskaitą, mes, tyrėjai, turime būti tikrai įsitikinę, kad turime būtent tuos sužeidimus. Šiuo metu nebent galiu pasakyti, kad iš to ką turime – labai fragmentiški šonkauliai – mes vis dėlto jau matome požymių, kurie liudytų apie mirtinus sužeidimus“, – pasakojo antropologė.

 

Ji teigė norinti paneigti viešojoje erdvėje pasklidusią versiją apie neva J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų tyrimų metu nustatytus šeivikaulio lūžius.

 

Vėliau J. Kozakaitė patikslino, kad tolesni tyrimai reikalingi ne palaikų identifikacijai, o žmogaus mirties priežastims nustatyti.

 

Identifikavo iš ketvirto karto

Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyriausioji ekspertė Jūratė Jankauskienė tvirtino, kad J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų identifikavimas vyko, pasitelkus jo sūnų seilių mėginius ir rastus kaulus.

 

Ekspertė pabrėžė, kad atliekant DNR tyrimą, buvo imami keturi mėginiai iš rastų kaulų. Jau pirminio tyrimo metu, pasak J. Jankauskienės, nustatyta, jog rasti palaikai yra J. Vitkaus-Kazimieraičio.

 

„Tris kartus tyrimas buvo kartojamas iš to paties rasto šlaunikaulio, bet rezultatai buvo tie patys. Jie neleido gauti pilno DNR profilio. Tada paprašyta kito kaulo ir iš kito kaulo gautas pilnas DNR profilis ir štai, mes šiandien galime pasidalinti šią informacija (kad rasti J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai – LRT.lt)“, – dėstė J. Jankauskienė.