Rezoliucija. Dėl patriotizmo svarbos

Lietuvos Sąjūdžio XV-ojo suvažiavimo

Rezoliucija

Vilnius

2016 m. vasario 20 d.

 

PATRIOTIZMO IR PAREIGOS SVARBA

 

Pagarba, pareiga ir meilė Tėvynei yra amžina vertybė. Jos negali užgožti nei rinkos ekonomika, nei kosmopolitinės sampratos. Gerbiantis savo Tėvynę ir jaučiantis pareigą jai, gali būti tikras demokratas, visuomenės atstovas, veikiantis ir kitų tautų, valstybės labui.

Lietuvių tauta ir valstybė, per amžius kovojusi už savo baltiškąją esybę ir egzistenciją, išliko įvairių epochų agresyviųjų jėgų apsuptyje. Tose laisvės kovose patirta daug aukų,   parodyta didelė valia, didvyriškumas, išmintis. Sau ir pasauliui išsaugotas baltiškųjų – lietuviškųjų etninių žemių teritorinis epicentras, savita kultūra, lietuvių – seniausioji gyvoji indoeuropietiška kalba, apgintos pasaulio vertybės. Lietuvos valstybė yra pavyzdys tolerancijos į ją įėjusių kitų tautų ir konfesijų atžvilgiu.

Piliečio, jaunimo, visuomenės dvasiniam ugdymui svarbu yra pažinti, suvokti, gerbti ir lankyti nacionalinį visų epochų laisvės kovų istorinį paveldą, jį pristatyti pasauliui. Tai akcentuoti ir švietimo programoje.

Dėl viso to pastangos kultūros paveldo labui pasitinkant atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį turės didelę nacionalinę ir tarptautinę reikšmę.

Šalia kitų 100-čio programoje numatomų svarbių objektų, pritariant Lietuvos kultūros fondui, būtina užbaigti daug visuomenės dėmesio sulaukusį , didelės reikšmės, Šiaulių (Saulės) mūšio – pergalės 1236 m. memorialą prie Mūšos (Joniškio raj.), o Vilniaus Pranciškonų vienuolyno pagr. ansamblį, nacionalinės ir UNESCO pasaulio paveldo vertybę, išimtinę Lietuvos respublikos ir visuomenės nuosavybę, išsaugoti lituanistiniam mokslui ir kultūrai. Jo valstybinėse, istorinėse – memorialinėse patalpose įkuriant rytų Lietuvos istorijos, lietuvių tautos, mokslo ir švietimo, Jono Basanavičiaus muziejus, čia vystant lituanistikos, mokslo ir kultūros veiklą, svarbią lietuvybės istorinei raidai ir visuomenės ugdymui.

Remiame dailininkės prof. Dalios Matulaitės pasiūlymą, legendinės „Gražinos“ skulptūrą – Laisvės kovų simbolį statyti Vilniuje, senamiestyje (įkalnėje tarp Bastėjos ir Vilnios), tuo pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-etį ir A. Mickevičiaus 220-asias gimimo metines. Kartu tai praplėstų A. Mickevičiaus atminimo Vilniuje erdvę, taptų reikšminga pasauliniu A. Mickevičiaus pagerbimo mastu bei praturtintų Vilnių ir Lietuvą.

2015 08 07 Vilniuje Neries dešiniajame krante priešais Žaliąjį tiltą visuomenės pastangomis pagerbėme 1655 08 08 Lietuvos gynybinį mūšį su įsiveržusia į LDK Maskvėnų kariuomene ir žuvusiuosius ant Žaliojo tilto Vilniuje. Pritariame, kad:

1655 metų gynybinio mūšio vieta – Žaliasis tiltas ir jo aplinka, žuvusiųjų palaidojimo buvusi vieta, atkuriamas milžinkapis būtų įtraukti į Valstybinį istorijos kultūros paveldo saugomų objektų registrą. Šio memorialo sutvarkymui parengti projektą valstybės atkūrimo šimtmečiui, jį įgyvendinti vėlesniais artimiausiais metais.

Dėl to vėl bandyti tiltą bei jo aplinką – Laisvės kovos memorialą užgožti nukeltais SSRS okupacinės kariuomenės kariais, sovietinio propagandinio meno skulptūriniais pavyzdžiais būtų amorali ideologinė diversija. Kaip 2016 02 16 pabrėžė prezidentė D. Grybauskaitė, surūdijusių „Žaliojo tilto“ skulptūrų problemą įveiksime.

Pritariame idėjoms, kad Lietuvos šimtmečiui Vilniaus Lukiškių aikštėje būtų pastatytas paminklas „Vytis“, J. Basanavičiui – Rotušės aikštėje arba prieš filharmoniją, o Prezidentui A. Smetonai – Odminių skvere.

Nuolat rūpintis istorijos ir kultūros paveldu, yra valstybės ir visuomenės pareiga, patriotinė prasmė, visuomenės ugdymas.                              

                                                                                                                    

          Vidmantas Žilius

Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo pirmininkai                        

          Laimas Dieninis

 

Vilnius

2016 03 03