Svarbu
Registracija
Rezoliucija. Dėl demokratiškos teisėsaugos
Lietuvos Sąjūdžio XV-ojo suvažiavimo
Rezoliucija
Vilnius
2016 m. vasario 20 d.
BE DEMOKRATIŠKOS TEISĖSAUGOS – VALSTYBĖ BE ATEITIES
Teismas yra viena iš pamatinių valstybės valdžios institucijų. Tai apsprendžia 5 Lietuvos Respublikos Konstitucijos str.“ Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“.
Po nepriklausomybės atkūrimo dėl pirmųjų valdžios institucijų formavimo abejonių nekilo. Seimas ir Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose. Vyriausybę formuoja Prezidentas ir Seimas. Pastoviai vyksta šias dvi valdžios institucijas sudarančių asmenų rotacija.
Daugiausia problemų kelia trečioji nedemokratiniais pagrindais formuojama valdžia – Teismas.
Lietuvos teismai suformuoti iš buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra nė Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr.(94) 12, priimtoje 1994m. spalio 13d. kurioje kalbama tik apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant, rekomendacijoje paliekama vietos ir teisėjams neprofesionalams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei teismo tarėjams. Užuot to, mūsų teismai pasiskelbė savivaldą. Kuo ji skiriasi nuo savivalės? Tokios nuostatos nėra nei Konstitucijoje, nei paminėtoje Rekomendacijoje.
Politikai, matydami teismų susvetimėjimo problemą ir norėdami patraukti rinkėjus, savo rinkiminėse programose paprastai įsipareigoja vykdyti teismų pertvarką, turint galvoje jų pertvarkymą demokratinių valstybių pavyzdžiu, bet atėję į valdžią – įsipareigojimus pamiršta.
Šiais metais jau suėjo dvidešimtmetis po Lietuvos teismų sistemos suformavimo. Matomai, tokio jubiliejaus proga mūsų teismus įvertino ir Respublikos Prezidentė savo metiniame pranešime: “Uždara, menkai visuomenės kontroliuojama sistema toleruoja dvigubų standartų plitimą. Vilkinimas tapo tradicija, kuria imame garsėti jau ir Europinėje erdvėje“. Papildant galima pareikšti, kad jau esame kitaip išgarsėję europinėje erdvėje – pagal „EUROBAROMETRO“ tyrimus 2009 m. Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais ES valstybių tarpe.
Lietuvos Sąjūdis, įvertindamas situaciją, 2007 m. rugsėjo 11 d. iškėlė teismų sistemos problemą ir pasiūlė teismų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XP-2228(2). Projektą teikė Seimo narys R. Kupčinskas. Jį parėmė 52 tuometiniai Seimo nariai. Po pateikimo šiam projektui buvo pritarta net 62 Seimo narių balsais. Tačiau tuo viskas ir baigėsi. Partijų manipuliacijomis tolesniam svarstymui kelias buvo užkirstas.
Artėjant naujiems Seimo rinkimams, žaidimas prasideda iš naujo.
Antai, Darbo partija jau surinko 40-ties Seimo narių parašus ir 2015 m. birželio 16 d. pateikė įstatymo projektą Nr.XIIP-3305, identišką R. Kupčinsko teiktam.
Socialdemokratai pasigyrė: „ Teisingumo ministerija iš mirties taško pajudino ne vienerius metus keliamą idėją – kad teismuose bylas nagrinės ne tik profesionalai teisėjai, bet ir visuomeniniai tarėjai“.
Tarp kitko, šios abi partijos visuomenės atstovų dalyvavimą teismų sistemoje buvo įsipareigojusios įgyvendinti savo kadencijos metu; lygiai taip pat ir TS - LKD savo rinkiminėje programoje dar 2009 m. buvo įsipareigoję pirmaeiliu uždaviniu įteisinti Lietuvos teismuose tarėjų instituciją.
Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad bet kokia teismų pertvarka galima tik su Konstitucijos keitimu ir yra šio teismo rankose. Šios kadencijos Seimas tapo bejėgis spręsti šį reikalą. Visuomenė turėtų nesustoti. Norint išeiti iš užburto rato, naujos kadencijos t. y. 2016 m. rudenį išrinktų Tautos atstovų Seimas turėtų perimti iniciatyvą į savo rankas – paruošti teismų pertvarkos programą, supažindinti visuomenę ir surengti referendumą programos įgyvendinimui. Ruošiant programą už pagrindą reikėtų paimti sėkmingai funkcionuojančią reformuotą Estijos teismų sistemą.
Vidmantas Žilius
Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo pirmininkai
Laimas Dieninis
Vilnius
2016 03 03