Svarbu
Registracija
Neleidžia Kaune nuo tilto nuimti sovietinių simbolių
delfi.lt 2013-11-25
Kauno valdžios noras nuo Vytauto Didžiojo tilto nuimti sovietmetį primenančias penkiakampes žvaigždes ir sovietinius herbus kol kas nebus išpildytas - tai vis dar saugomos kultūros paveldo vertybės, kurias galima nebent pridengti.
„Kauno diena“ rašo, kad Kauno meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas, kad šie simboliai būtų išbraukti iš kultūros vertybių sąrašo. Jis teigė įsitikinęs, kad jie pažeidžia įstatymą, draudžiantį nacių ir sovietų simbolikos naudojimą viešose vietose.
Tačiau paveldosaugininkai laikosi priešingos nuomonės. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė informavo, jog departamento trečiosios vertinimo tarybos nariai nusprendė, kad ir toliau galioja anksčiau nustatytos Vytauto Didžiojo tilto vertingosios savybės. Toks vertinimas reiškia, kad žvaigždės ir herbai ant Vytauto Didžiojo tilto turi likti.
In Memoriam Vytautas Zenkus
2013 m. lapkričio 23 d. netekome Šaulių Sąjungos atkūrėjo, Lietuvos Šaulių Sąjungos muziejaus direktoriaus, aktyvaus Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nario VYTAUTO ZENKAUS.
Lietuvos Sąjūdžio taryba nuoširdžiai užjaučia velionio artimuosius ir gimines.
Velionis pašarvotas šalia Gerojo Ganytojo Bažnyčios esančiose šarvojimo salėse, V.Krėvės pr.95a. Kaunas, Šv. mišios už velionį bus laikomos Gerojo Ganytojo Bažnyčioje 10 val., laidojamas 2013 m. lapkričio 26 (antradienį).Į Eigulių kapines karstas išnešamas 13 val.
V. Landsbergis: Kariuomenės dienai
lzinios.lt 2013-11-23
Europos Parlamente - vienos savaitės paroda. 100 metų Čekoslovakijos legionams, 1914-2014. Kūrėsi jų kariuomenė - brendo mintis apie valstybę. Taip, kaip ir keliskart Lietuvoje.
Čekų ir slovakų tautos anuomet buvo inkorporuotos į Austrijos arba Austrijos-Vengrijos imperiją. Ši patyrė skaudų smūgį, kai serbų teroristas nužudė austrų princą - sosto įpėdinį, ir Austrija atsakė karu prieš Serbiją. Šią dengė Rusija. Viena po kitos įsitraukė kitos valstybės, besidalydamos į du sąjungininkų blokus, ir prasidėjo Didysis karas, vėliau pavadintas Pirmuoju pasauliniu.
Čekų ir slovakų buvo abiejose fronto pusėse - ir austrų, ir rusų daliniuose. Palyginkime. Kai Vokietijos kaizerio daliniai atmušę rusus veržėsi į Lietuvą, vokiškuose karių antkapiuose, pavyzdžiui, Vilniuje, liko ir lietuviškų arba mažlietuviškų pavardžių. Ievos Simonaitytės aprašyta paskutiniojo Šimonio iš Aukštujų žūtis ir kario kryželis su užrašu "Heinz Schimonies" nebuvo tik literatūrinė išmonė.
Liudvika Pociūnienė. Įvarčiai į savus vartus
alfa.lt 2013-11-23
Regis, šiandien mūsų marga žurnalistų bendruomenė susiduria su vienu gana profesionaliai sukonstruotu propagandiniu kabliuku. Tai klausimas: kas nutekino VSD pažymą? Užkibusieji ant šio kabliuko sušilę plūkiasi jau trečia savaitė – sustatinėja chronologijas, interpretuoja politikų pasisakymus, ieško slaptos žinios tarp žodžių ir tarp eilučių. Nuo šio kabliuko pasirodė neapsaugoti ne tik jauni reporteriai, nuoširdžiai besistengiantys atlikti savo pareigą - net ir labai patyrę žiniasklaidos vilkai tą patį kabliuką prarijo nemirksėdami ir iki šiol su pasimėgavimu gromuliuoja.
O atsakymą į minėtą klausimą vis dėlto reikėtų surasti mažų mažiausiai dėl dviejų priežasčių: pirma, kad baigtųsi jau fantazijos ribą peržengiančios politinės spekuliacijos; antra – „nutekintoją“ derėtų apdovanoti ar kaip nors kitaip pagerbti. Kodėl taip manau? Pirmiausia, toje pažymoje esama žymiai svarbesnių perspėjimų, nei tie, kuriuose kalbama apie informacinius puolimus prieš prezidentę. Kažkaip dauguma komentatorių praleido pro ausis tai, kad prezidentė yra tik viena iš politikų, apie kuriuos renkama kompromituojanti medžiaga. Ir ta medžiaga nebūtinai turi būti paviešinta. Viešinama tik tuomet, kai politikas atsisako paklusti slaptam spaudimui. Prieš tai, grasinant paviešinimu, bandoma priversti mušti įvarčius į savus vartus. Tokia tikimybė kuo puikiausiai paaiškintų keistus kai kurių viešumoje veikiančių asmenų viražus ir šiandien – bet tai būtų atskira tema, verta aukščiausios klasės reporterio, kuris nebijotų realiai rizikuoti savo karjera, o galbūt ir galva... Kaip eilinė visuomenės narė ir labiau į kultūros temas linkusi žurnalistė kol kas tegaliu pasakyti, kad visuomenei svarbu būtų žinoti bent jau tų kitų svetimų žvalgybų taikiklyje atsidūrusių politikų pavardes – juk užuomina pažymoje neabejotinai remiasi konkrečia operatyvine informacija.
A.Praleika. Kai krinta didieji, mažieji laikosi tvirtai
Tuo pat metu reikia pasveikinti Rusiją su nepaprasta jos užsienio politikos pergale. Nesinori, bet reikia, nes pastarąjį Ukrainos sprendimą lėmė ne kas kita, o Rusijos spaudimas. Be to, šį kartą Maskva tikrai iškovojo pergalę. Bepigu buvo gąsdinti mažytę Armėniją, kad ji atsisakytų suartėjimo su ES ir stotų į Muitų sąjungą. Ukraina – štai, kur tikra pergalė. Sunku net įsivaizduoti, kuo turėjo būti grasinama (arba kas žadama) Kijevui, kad galingieji, niekam paklusti nepratę šios šalies ekonomikos magnatai paskutinę akimirką nulenktų galvas prieš Kremlių. Pasirodo, tokios mažos šalys kaip Moldova ir Gruzija gali laikytis tvirčiau nei didžiulė Ukraina.
Daugiau straipsnių...
- K. Masiulis. Socialdemokratų kerštas miestams, kurie „neteisingai“ balsavo
- Minime Lietuvos kariuomenės dieną
- Vytautas Landsbergis: Pirmininkavimo laikotarpis (eilėraštis)
- Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė politinį susitarimą dėl prekybos tvarkos tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus