Tai reiškia, kad, remiantis „Gazprom“ duomenimis, rusiškų dujų kaina Ukrainai trečiąjį 2015 metų ketvirtį be nuolaidos sieks 287,15 dolerių (256,09 Eur) už tūkstantį kubinių metrų, o ketvirtą ketvirtį – 262,5 dolerius (234,10 Eur). Antrąjį ketvirtį kaina su nuolaida siekė 247,18 dolerių (220,44 Eur) už tūkstantį kubinių metrų. Pirmąjį 2015 metų ketvirtį nuolaida dujoms sudarė 23 proc. sutartyje nurodytos kainos, o antrąjį ketvirtį – jau 29 proc.
Svarbu
Registracija
V. Putinas turi liūdnų naujienų Ukrainai
delfi.lt 2015-06-24
Atpigus naftai, Rusija jokiais būdais nebegali Ukrainai taikyti ankstesnės nuolaidos gamtinėms dujoms, tačiau jų kaina Ukrainai negali būti didesnė nei kaimyninėms šalis, pavyzdžiui, Lenkijai, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia newsru.com.
„Šiuo atveju svarbiausias klausimas yra kaina. Akivaizdu, kad, ir toliau pingant naftai, pagal ką ir nustatoma dujų kaina, mes nebegalėsime pasiūlyti tokio dydžio nuolaidos, kokia buvo taikoma anksčiau. Nepaisant to, bet kokiu atveju galutinė kaina vartotojams iš Ukrainos neturi būti didesnė nei kaimyninėms valstybėms, pavyzdžiui, Lenkijai“, – Rusijos prezidentą cituoja naujienų agentūra „Interfax“.
V. Landsbergis apdovanotas Rumunijos ordinu
lzinios.lt 2015-06-24
Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę profesorius Vytautas Landsbergis apdovanotas Rumunijos Karūnos Didžiojo Kryžiaus rango ordinu.
V.Landsbergį buvęs Rumunijos karalius Mihai Pirmasis per savo dukterį Margaretą apdovanojo antradienį, pranešė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Pasak pranešimo, V.Landsbergis apdovanotas „už jo žavią politinę asmenybę, paremtą orumo, drąsos ir asmeninio pavyzdžio, už tai, kad buvo pirmasis laisvos Lietuvos vadovas, iž jo svarbų indelį 1989 metų rugpjūčio 23 dieną organizuojant Laisvės Grandinę, sukėlusią sovietų valdžios žlugimą“.
A.Kubilius: Apie nacionalinius klausimus
bernardinai.lt 2015-06-18
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba diskusijoje Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais. (2015 06 18)
Gerai, kad pradedame tokių diskusijų tradiciją. Tai, skandinavų pavyzdžiu, galėtų tapti vieta, kur vyktų rimčiausi nacionaliniai debatai šia svarbia tema.
Prisipažinkime, dar prieš pusantrų metų niekas nesitikėjome, kad susidursime su tokiais iššūkiais mūsų nacionaliniam saugumui, kokius matome dabar. 2007 metais, kai rašėme „Rusijos sulaikymo strategiją“, joje daugiau kalbėjome apie tai, kaip tapti energetiškai nepriklausomais, nei apie krašto gynybos reikalus. Net ir po 2008 metų Rusijos agresijos prieš Gruziją mums, prasidėjus pasaulinei krizei, atrodė svarbiau garantuoti mūsų finansų saugumą ir stabilumą, o taip pat ir imtis realių energetinio saugumo darbų, nei ieškoti būdų kaip labai intensyviai stiprinti gynybinius pajėgumus. Net ir praėjusių metų pradžioje, dar iki Maidano pergalės, skelbėme Rusijos minkštųjų galių sulaikymo strategiją, nes matėme daug požymių, kad Rusija efektyvina savo informacinio karo ir minkštųjų galių priemones, bet vis dar netikėjome, kad gali įvykti tai, ką matėme per visus pastaruosius metus: Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, demonstratyviai laužant visas tarptautines teisės normas.
Gerai yra tai, kad per šiuos metus visi mes daugiau ar mažiau pabudome. Gerai, kad pradėjo pabusti ir Vakarai. Pradėjome didinti gynybos finansavimą, sugrąžinome šauktinių kariuomenę, matome žymiai daugiau NATO aktyvumo mūsų regione.
Tačiau, mano įsitikinimu, mums vis dar trūksta gilesnio ir išsamesnio mūsų laukiančių ilgalaikių iššūkių suvokimo ir tinkamo pasirengimo juos pasitikti.
Pirmas iššūkis, kurį turime labai aiškiai suprasti, yra tas, kad tai, ką matėme per paskutinius metus – tai yra Putino agresyvų elgesį Ukrainoje arba dar vieną Putino karą, - toks Kremliaus elgesys gali tęstis dar daugelį metų. Mes turime tai suprasti ir turime tam tinkamai pasiruošti. Kartais man atrodo, kad mes vis dar gyvename naivių iliuzijų veikiami – kad tai greitai pasibaigs, kad tai mūsų nepalies, kad viskas kažkaip greitai normalizuosis. Nenoriu nieko gąsdinti, tačiau turime suvokti, kad Putinas valdžioje gali išlikti tiek, kiek jam leis jo fizinė sveikata, o tai reiškia galbūt dar dvidešimt metų. Ir visą šį laikotarpį jo politika radikaliai į gerąją pusę nesikeis, Rusijoje bus įnirtingai ir agresyviai kovojama už griūvančios paskutinės imperijos Europos kontinente išsaugojimą, ir tai reiškia, kad mes, net jei mūsų ir nepalies tiesioginė agresija, gyvensime kaip pafrontės valstybė.
V. Landsbergis. Valdančiosios daugumos verdiktas Lietuvai: nesitikėk
delfi.lt 2015-06-18
Seimo dauguma krito veidu į purvą. Išsigando Generalinės prokuratūros atnaujinimo ir atvirai apie blogybes prabilusio kandidato į GP vadovus.
Telieka ši verčiau pakrikusi ir neveiksni kovose su klestinčia korupcija, nepajėgi net suformuluoti kaltinimo pačios marinuojamoje Medininkų žudynių byloje. O gal priešingai: pajėgi dangstyti rezonansus ir ginti kitos valstybės, agresorės interesus, neva didelių nusikaltimų prieš Lietuvą ir žmoniškumą 1991-aisiais nebūta.
Toks tad valdančiosios daugumos verdiktas Lietuvai: nesitikėk. Mus tenkina esamoji padėtis. Jei tau nepatinka – važiuok lauk, nusivylusioji. Nors reiktų sakyti bent jaunimui: nevažiuok, taisyk iš esmės, remontuok papuvusį teisinį tėvynės namą.
Kas dabar? Neveiksnus generalinės prokuratūros vadovas atleistas, o atrodęs veiksnus – nepatvirtintas. Valdančiajai Seimo daugumai tai geriau, negu vargšės teisėsaugos pažanga. Koaliciją mat sudaro ir jau nuteisti sukčiai, ir drumsto smėlio į akis pylėjai. Gal ir keli priekvailiai, kurie mano, kad Prezidentė vedžios ir vedžios atmetamus kandidatus, kol pataikys patinkamą Petrui ir Piotrui.
Masiulis: rinkimų apygardų ribas būtina keisti
alfa.lt 2015-06-18
Naujienų portalas Alfa.lt klausia: „Ar Lietuvos demokratija sustiprėtų perbraižius Seimo rinkimų apygardų ribas?”
Negalime laikyti rinkimus demokratiniais, kuomet vienoje apygardoje atstovą renka gerokai mažiau rinkėjų nei kitoje. Tada gausiose apygardose rinkėjo balso svoris yra santykinai nuvertintas, o mažose – pervertintas. Ir mūsų Konstitucijoje aiškiai yra pabrėžta, kad Seimo nariai renkami „remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise“.
Rinkiminės apygardos buvo sudarytos dar 1992m. ir vėliau faktiškai beveik nekito. Tuo metu apygardos rinkėjų skaičius buvo apylygis, o galiojusi Rinkimų įstatymo logika reikalavo siekti kuo didesnio apygardų vienodumo ir draudė rinkėjų skirtumui tarp apygardų nutolti daugiau kaip 10 proc. nuo vidurkio. Tačiau, dramatiškai kintant gyventojų skaičiui, sudarytos rinkiminės apygardos nebuvo keičiamos, o kai įstatymo raidė nebeatitiko realybės, 2002 m. buvo ne pašalintas egzistuojantis netolygumas, bet pakeistas Rinkimų įstatymas, dvigubai padidinant galimą nuokrypį nuo vidurkio.
Į tokią situaciją, kuri pažeidžia rinkimų demokratinę dvasią, dėmesį atkreipė ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, konstatavęs, kad, remiantis gerąja tarptautine praktika, nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc.