Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas,

matydamas nūdienės valdžios užmojį naikinti tradiciškai susiformavusius lituanistinių ir humanitarinių mokslų kompetencijų centrus, vertina jį kaip humanistinėms švietimo ir mokslo vertybėms prieštaraujančią tendenciją,

tvirtina, jog būtina išsaugoti ir tobulinti susiklosčiusius struktūrinius mokslinius branduolius, kad nebūtų suardytas platus lituanistinių ir humanitarinių mokslų institutų socialinių ryšių tinklas,

nepritardamas Vyriausybės sudarytos darbo grupės parengtų siūlymų „Dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo“ išvadai - sujungti keturis lituanistinius ir humanitarinių mokslų valstybinius institutus į vieną centrą, tuo būdu lengviau perimant šių sričių politinę kontrolę,

pabrėždamas, kad įkurtas naujas jungtinis tyrimų centras neišspręstų tikrų ar tariamų problemų, bet priešingai, sukeltų naujus valdymo sunkumus ir humanitarinių mokslų erdvės monopolizaciją, kuri būtų nepalanki Lietuvoje plėtoti kritinį mokslinį diskursą ir vykdyti nepriklausomą ekspertinę veiklą,

s i ū l o Seimui ir Vyriausybei

- atsisakyti neatsakingai ir nekompetentingai rengiamų institutų reformos planų, užkertant kelią grupinei lituanistikos ir humanitarinių mokslų diskriminacijai valstybinėje švietimo ir mokslo politikoje.