Linas Kojala. Rusija – didžiausia paskata Ukrainai siekti NATO narystės

kam.lt 2021 04 13

Pasauliui buvo skambiai priminta, kad agresija prieš Ukrainą niekada nebuvo pasibaigusi. Kremlius pastarosiomis dienomis Ukrainos pasienyje sutelkė dešimtis tūkstančių karių. Nuogąstaujama, kad gali įvykti konflikto eskalacija. Juolab, kad padažnėjo apsišaudymai, o žuvusių ukrainiečių karių skaičius vien šiemet perkopė kelias dešimtis.

Volodymyras Zelenskis lanko karius Ukrainos rytuose

lrt.lt

Tarptautinė bendruomenė į tai sureagavo išreikšdama tvirtą palaikymą Ukrainai. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas paskambino kolegai Volodymyrui Zelenskiui ir patikino, jog amerikiečiai atidžiai stebi situaciją. Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefoniniame pokalbyje pareikalavo Vladimiro Putino atitraukti karines pajėgas. Lietuva išreiškė paramą Ukrainai, kuri norėtų tapti NATO nare.

 

Tad kodėl Rusija ėmė aštrinti situaciją? Priežasčių gali būti kelios. Visų pirma, Kremlius nuolatos tikrina Ukrainos ir Vakarų šalių budrumą. Pandemijos kontekste Rytų Europos geopolitika gali sulaukti mažiau dėmesio, tad atsiveria galimybė perimti iniciatyvą. Jei Rusija matytų, jog Vakarai nusisuka nuo Ukrainos, agresyvių veiksmų tikimybė išaugtų.

 

Antra, Rusija spaudžia Ukrainos valdžią, jog ši imtų tiesiogiai derėtis su okupuotų Donecko pseudorespublikų atstovais. Kijevas principingai atsisako tai daryti, nes okupuotose teritorijose teisėtos valdžios negali būti. Bet Rusijai tokios derybos būtų itin naudingos, mat įtvirtintų nepagrįstą naratyvą, kad Ukrainoje vyksta pilietinis karas, kurį Kremlius esą tik stebi iš šono.

 

Galiausiai neatmestina ir provokacijų galimybė. Regione sutelkta tiek pajėgų, kad eskalacija gali įvykti bet kurią akimirką. Visgi atviras mūšis neatrodo labiausiai tikėtinas scenarijus, nes Ukrainos kariuomenė yra daug geriau pasiruoši atremti priešą, nei prieš septynerius metus. Todėl galimybės išplėsti okupuotą teritoriją Rytų Ukrainoje būtų labai ribotos ir pareikalautų daug aukų.

 

Net jei aistros kiek nurims, neturėtume manyti, kad situacija stabilizuojasi. Tiesą sakant, nuo 2014-ųjų ji tokia niekada nebuvo. Apie 7 proc. Ukrainos teritorijos tebėra okupuota; Ukrainos kariai tebeturi kasdien ginti savo valstybės teritoriją nuo atviros agresijos; diplomatiniai bandymai pasiekti tvarias paliaubas – ar bent sunkiosios ginkluotės atitraukimą – kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų.

 

Pasikeitė tik viena – pačių Ukrainos gyventojų požiūris. Kadaise abejoję, ar šalis turėtų siekti integracijos su Vakarais, dabar ukrainiečiai mąsto kitaip. Pavyzdžiui, narystės NATO šalininkų gretos nuo 2013 metų išaugo daugiau nei triskart ir perkopė 50 proc. ribą.

 

Tuo metu glaudesnės karinės integracijos su Rusija rėmėjų skaičius sumenko vos iki 5 proc. Kremlius nuolatos skundžiasi apie NATO neva keliamą grėsmę. Bet būtent Rusijos elgesys yra pagrindinė priežastis, kodėl net ten, kur kadaise Aljansu abejota, šiandien rėmėjų skaičius drastiškai išaugęs.

 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ