Laurynas Kasčiūnas. Naujas ES migracijos paktas: stiprybės ir silpnybės

delfi.lt 2021 01 26

Po 2015 metų Europą ištikusios migracijos krizės ir iškilusių senosios sistemos trūkumų, Europos Komisija (EK) 2020 m. rugsėjo 23 d. pagaliau pristatė naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriuo pasiūlyta nauja ES migracijos ir prieglobsčio sistemos reforma. Ankstesnės sudėties EK siūlymais, pateiktais 2016 m., rengta bendros Europos prieglobsčio sistemos pertvarka žlugo.
Laurynas Kasčiūnas

delfi.lt

„Senoji sistema, skirta migracijos problemų sprendimui Europoje, nebeveikia“, – žurnalistų surengtoje konferencijoje sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Pasak jos, naujasis migracijos ir prieglobsčio paktas siūlo Europai „naują pradžią“.

 

Naujoji sistema remiasi solidarumo idėja – ES narių pagalba daugiausiai migrantų priimančioms šalims, tokioms kaip Graikija, Ispanija, Italija. Žinia, vieningo ES valstybių narių sutarimo migracijos ir prieglobsčio politikos srityje nėra nuo 2015-2016 m. visą Europą sukrėtusios pabėgėlių krizės. Ironiška, tačiau ginčai tebesitęsia ir šiandien, nors 2019 m. pabaigoje ES buvo priėmusi apie 2,6 mln. pabėgėlių, o tai prilygsta 0,6 proc. ES gyventojų.

Kas naujo yra siūloma?

Migracijos ir prieglobsčio taisyklės iki šiol buvo reguliuojamos remiantis vadinamuoju Dublino reglamentu, kuris susilaukė gana nemažai kritikos iš valstybių narių, kurios įsikūrusios prie išorinių ES sienų ir iki šiol buvo priverstos prisiimti neproporcingai didelę naštą migrantų atžvilgiu. Naujuoju paktu siekiama sumažinti valstybių narių naštos disbalansą, susijusį su atvykusiais migrantais ir taip pat supaprastinti prieglobsčio procesą.

 

EK nuo šiol siūlo:

privalomą visų asmenų, tiek be leidimo kertančių ES išorės sieną, tiek išsilaipinusių po paieškos ir gelbėjimo operacijos, tapatybės bei sveikatos patikrą prieš kertant išorinę ES sieną.

 

greitesnes pasienio procedūras, kurios itin supaprastintų prieglobsčio ir grąžinimo procesus.

 

įtvirtinti ES valstybių narių dalijimąsi atsakomybe ir solidarumo mechanizmą, pasiūlant valstybių narių solidarumo įnašų sistemą: (a) prieglobsčio prašytojų perkėlimą iš šalies, į kurią atvykstama pirmiausia, (b) atsakomybės už asmenų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinimą, prisiėmimą arba (c) kitų formų paramą.

 

suteikti postūmį bendrai ES grąžinimo sistemai, įtvirtinant koordinuotą ES požiūrį į grąžinimą, sustiprinant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vaidmenį, paskiriant ES grąžinimo pareigūną, sukuriant nacionalinių atstovų tinklą, padėsiančius užtikrinti grąžinimo nuoseklumą visoje ES.

 

skatinti specialiai pritaikytas ir abipusiai naudingas partnerystes su pagrindinėmis trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis.

 

plėtoti tvarius teisėtus atvykimo į ES būdus asmenims, kuriems iš tikrųjų reikia apsaugos, ir talentams.

Į ką reiktų atkreipti dėmesį?

EK siūlomos veiksmingesnės ir spartesnės pasienio procedūros paspartins atvykusių asmenų teisinio statuso nustatymo procesą ir padės atskirti mišrius pabėgėlių ir ekonominių migrantų srautus. Taip pat gali mažinti prielaidas asmenų bandymams išvengti sienų kontrolės, pagreitinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procesą, mažinti neteisėto judėjimo ES riziką, nes asmenims, kurių prašymai dėl prieglobsčio būtų atmesti, nedelsiant būtų pradedama grąžinimo procedūra.

 

Visgi, vienu svarbiausių reformos elementų būtų valstybių narių dalijimosi atsakomybe sistema ir solidarumas. EK pateiktuose dokumentuose argumentuojamas lankstus solidarumo mechanizmas. Ypač griežti reikalavimai solidarumo priemonėms būtų įvesti tuo atveju, jei kurią nors valstybę narę ištiktų migracijos krizė, kaip antai Graikiją.

 

Čia ir kyla klausimai. Krizinės situacijos kriterijai Pakte nėra nustatyti, todėl nėra visuotinai aiškūs, o ir solidarumo priemonių krizės atveju, kai valstybėms narėms pasiūlyta galimybė rinktis tarp prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš krizinę situaciją patiriančios šalies ir atsakomybės už asmenų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinimą į kilmės šalį, prisiėmimo (Pakte vadinamos „grąžinimo sponsoryste“) – itin lanksčiomis taip pat nepavadinsi.

 

Grąžinimo sponsorystės kaip valstybės narės pagalbos kitai valstybei formos esmė ta, kad valstybės narės įsipareigoja grąžinti neteisėtus migrantus kitos valstybės narės vardu ir tiesiai iš remiamosios valstybės narės teritorijos vykdytų visus šiuo tikslu būtinus veiksmus, tačiau jei grąžinimas nebūtų baigtas per 8 mėnesius, o krizinės situacijos atveju – net per 4 mėnesius, neteisėti migrantai būtų perkelti į remiančiosios valstybės narės teritoriją (pavyzdžiui – Lietuvą), kad iš jos būtų toliau dedamos pastangos užtikrinti sprendimų grąžinti vykdymą.

 

Solidarumas neturi būti tapatinamas su asmenų perkėlimais ES viduje, todėl „grąžinimų sponsorystei“ kaip valstybių narių tarpusavio pagalbos priemonei negalima nepritarti, nuosekliai laikantis požiūrio, kad asmenys, kuriems tarptautinė apsauga nepriklauso, turi būti grąžinami į kilmės šalis, o ne perkeliami į kitas ES valstybes nares. Be to, migracijos valdymo problemas, susijusias su neteisėtų migrantų grąžinimu, turi spręsti ne pavienės valstybės narės, o ES kaip bendrija. Asmenų perkėlimai ES viduje turi būti grįsti savanoriškumo principu ir taikomi tik tų asmenų atžvilgiu, kurie atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus ir nekelia grėsmių nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

 

Migracijos krizės atveju Pakte numatyta itin mažai lankstumo solidarumo mechanizme dalyvaujančioms ir paramą krizę patiriančiai ES valstybei narei teikiančioms šalims, todėl siektina, kad migracijos krizės atveju valstybių narių solidarumo įnašų sąrašas turi būti taikomas plačiau, įtraukiant ir techninę, operacinę, finansinę ar kito pobūdžio paramą.

 

Solidarumas yra pamatinė ES vertybė akcentuojama Pakte, todėl ES valstybėms narėms, patiriančioms neproporcingą migracijos naštą, turi būti teikiama savalaikė ir efektyvi parama. Solidarumas yra svarbu, tačiau būtina rasti visoms ES valstybėms narėms priimtiną sprendimą dėl solidarumo būdų ir priemonių, paremtų valstybių narių galimybėmis ir jų pačių sprendimu. Tokio sprendimo iki šiol rasti nepavykdavo, todėl tikėtina, kad bendrą valstybių narių sutarimą dėl Pakto pasiekti nebus paprasta.

 

Tenka pripažinti, kad diskusijos Lietuvos politinėje ar viešojoje erdvėje dėl EK siūlomos migracijos ir prieglobsčio sistemos reformos nėra. Tik keletas Vidaus reikalų ministerijos spaudos pranešimų šiuo klausimu. Nors pabėgėlių ir migrantų srautai pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo ir siekia prieš krizinį lygį, vis tik ES valstybių narių, įskaitant Lietuvos, nusiteikimas pereiti nuo ad hoc sprendimų prie aiškaus ES migracijos ir prieglobsčio valdymo, suteiktų naują postūmį Europai, kontroliuojant globalizacijos iššūkius.