Liudviko Rėzos premijos įteikimo Rimutei Rimantienei ceremonija keliasi į virtualią erdvę

lnm.lt 2021 01 08

Sausio 9 dieną bus įteikta dvyliktoji Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, praėjusiųjų metų gale paskirta archeologei habil. dr. Rimutei Rimantienei už Kuršių nerijai ir Prūsijos Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą  veiklą. Nuo 2008 m. Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija teikiama kasmet per M. L. Rėzos gimtadienį (Rėza gimė Karvaičių kaime 1776 m. sausio 9 d.).

Liudviko Rėzos premijos įteikimo Rimutei Rimantienei ceremonija keliasi į virtualią erdvę

lnm.lt

Dėl pandemijos premijos teikimo ceremonija iš  Juodkrantės evangelikų liuteronų  bažnyčios  nusikels į virtualią erdvę. Padėkos žodį iš savo namų Vilniuje tars premijos laureatė habil. dr. R. Rimantienė, 2020-aisiais sulaukusi 100 metų jubiliejaus. Iškilią mokslininkę sveikins Neringos meras Darius Jasaitis, kalbės R. Rimantienės  mokinys prof. dr. Adomas Butrimas,  neringiškiai – istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.

 

 

Į  Nidą ieškoti senųjų gyventojų palikimo R. Rimantienė išsiruošė 1973 m. po sėkmingų kasinėjimų ir atradimų Šventojoje. Apie tai savo atsiminimuose ji rašo: „Atlikti čia tyrimus mintis kilo ne staiga ir ne dėl gražios gamtos vietelės. Jaučiau, kad ten rasiu trūkstamą grandį akmens amžiaus istorijos grandinėje. Mintis apie Nidą man kilo tiesiog iš pasipiktinimo. Tėtės bibliotekoje buvo visi Prūsijos leidiniai apie akmens amžiaus ir, beje, kitų laikotarpių tyrinėjimus. Visus juos buvau gerai perskaičiusi. Kuršių nerijos radiniai pakliuvo į mokslininkų akiratį dar XIX a.“ Tačiau vokiečių, o ir lenkų tyrinėjimų medžiaga žuvo Antrojo pasaulinio karo audrose, todėl R. Rimantienei atrodė ypač svarbu atrasti ir panagrinėti beveik nežinomą archeologijos  paminklą, esantį Lietuvoje.

 

1973–1978 m. Nidoje vykusių archeologinių kasinėjimų,  vadovaujamų  R. Rimantienės,  metu ištirtas daugiau kaip 4600 kv. m plotas, rasta gausybė radinių, tarp kurių – vien keramikos objektų per 100 tūkst. vienetų (jie saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje, keletas pavyzdžių yra nuolatinėje Neringos istorijos muziejaus ekspozicijoje). Apibendrindama  minėtų kasinėjimų  medžiagą, 1989 m. R. Rimantienė parengė monografiją „Nida – senųjų baltų gyvenvietė“, o 2016 m. išleido papildytą monografiją anglų kalba „Nida: A Bay Coast Culture Settlement on the Curonian Lagoon“. Jose galima susipažinti su vėlyvojo neolito gyventojų materialiąja ir dvasine kultūra. 1999 m. lietuvių ir vokiečių kalbomis išėjo knyga „Kuršių nerija archeologo žvilgsniu“, o 2000-ųjų  vasarą R. Rimantienė dar kartą sugrįžo  į Nidą ir su Vilniaus dailės akademijos studentais atkūrinėjo senosios Nidos keramikos gamybos tradiciją.

 

Nidos gyvenvietė – vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvos vėlyvojo akmens amžiaus (neolito) archeologijos paminklų Lietuvoje ir visame pietrytiniame Baltijos  krante – turėjo didžiulę reikšmę besiformuojančiai ankstyvajai baltų kultūrai.

 

Po jau minėtų atradimų Nidos senovės gyvenvietė, kaip ir  Šventosios akmens amžiaus gyvenviečių kompleksas, yra  tapę reikšmingais archeologijos paminklais visos Europos mastu.

 

Dabarties lietuvių  archeologų teigimu, nė viena naujausia teorija iš akmens amžiaus neapsieina be R. Rimantienės darbų analizės.

 

Kaip teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus  archeologė  Dalia Ostrauskienė, R. Rimantienės atlikti Nidos senovės gyvenvietės moksliniai tyrimai yra svarbūs ne tik archeologams, geologams, bet ir visiems, besidomintiems seniausia mūsų krašto, ypač baltų kilmės, istorija. Jos mokslinis įdirbis padeda spręsti bendraeuropines archeologijos mokslo problemas, susijusias su Baltijos regiono apgyvendinimo pradžia, senųjų europietiškų kultūrų gyvenimo būdo, meno, ritualų reikšme, taip pat indoeuropietiškų kultūrų migracija ir baltų kultūros formavimusi.

 

Nidos senoji gyvenvietė, vadinama Penkių kalvelių gyvenviete, į Kultūros vertybių registrą įtraukta 2001 m. (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 26019). Tai valstybės saugomas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, kurio vertingųjų savybių pobūdis – kraštovaizdžio ir archeologinis. Objekto plotas – 26 609 kv. m.

 

Rimutės Rimantienės kandidatūrą Martyno Liudviko Rėzos premijai pateikė Lietuvos nacionalinis muziejus, rekomendavo Vilniaus dailės akademija, sprendimą priėmė Neringos savivaldybės taryba  pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui.

 

Nuoroda į virtualų pristatymą: spausti čia.