Šimonytė užsiminė apie draudimą išeiti iš namų: jei žmonių mobilumas nesumažės, teks svarstyti apie tokias priemones

lrt.lt 2020 12 17

Premjerė Ingrida Šimonytė užsimena, kad Vyriausybė gali kreiptis į Seimą dėl nepaprastosios padėties dėl koronaviruso grėsmės šalyje įvedimo, jei žmonių mobilumas nesumažės.

Ingrida Šimonytė

lrt.lt

„Kai įvertinsime naujesnius mobilumo duomenis ir jeigu matysime, kad mobilumas nėra sumažėjęs pakankamai, tai reikės, matyt, svarstyti apie tas priemones, kurios tą mobilumą galėtų sumažinti ir tos priemonės galėtų būti Seimo prerogatyvoje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ji patikino, kad žmonių mobilumo statistika bus įvertinta artimiausomis dienomis.

 

Premjerė kartojo, kad Vyriausybė sprendimą kreiptis į Seimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo šalyje ar ne priims, vadovaudamasi informacija apie žmonių judrumo pokyčius.

 

„Svarbiausia, ar pakankamai sumažės žmonių mobilumas ir kontaktai, nes, jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie iš esmės yra komendanto valandos apribojimai – tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, turbūt beveik visose Europos valstybėse taikomi apribojimai tiesiog išeiti iš namų – tuomet tokių apribojimų tektų prašyti Seimo nustatyti“, – komentavo ministrė pirmininkė.

 

I. Šimonytė pažymėjo, kad nepaprastoji padėties atveju nebūtų taikomi visi įstatyme numatyti apribojimai.

 

„Tikrai nenoriu čia nieko gąsdinti nepaprastąją padėtimi, kadangi ten yra ir tokių apribojimų, kurie nėra reikalingi šiuo atveju, pavyzdžiui, apribojimai žiniasklaidos laisvei ar dar kažkokiems dalykams. Ne apie tai eina kalba. Eina kalba apie tai, kad, jei nesusitarsim, nesusiimsim ir nesugebėsim laikytis taisyklių, suprasdami, kokia rimta yra situacija, teisiog reikės tada tam tikrų prievartinių priemonių ir didesnio įgaliojimo priežiūros, teisėsaugos institucijoms, kad tai būtų prižiūrima“, – tikino ministrė pirmininkė.

 

Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu BNS pareiškė, kad, jei žmonės nesilaikys karantino, Lietuvoje gali būti įvesta nepaprastoji padėtis.

 

Kreipėsi į emigrantus

Anot I. Šimoytės, koronavirusas šalyje plinta labai sparčiai ir jo plitimo masto testavimo rezultatai neparodo. Pasak I. Šimonytės, skelbiamų užsikrėtimų skaičius iš esmės neatspindi tikrosios situacijos.

 

„Testavimas neveikia ne todėl, kad testai blogai veikia, o todėl, kad tiesiog laboratorijos jau dirba ant savo galimybių ribos ir teigiamų testų dalis yra tokia didelė, kad akivaizdu, kad negali pakeisti situacijos, nebeatvaizduoja situacijos. O laboratorinių pajėgumų išplėtimas yra praktiškai neįmanomas dalykas. Tam, kad mes galėtumėme geriau testuoti, mums reikalingi kiti įrankiai, pirmiausia, žinoma, antigenų testai, kuriuos būtų galima plačiau naudoti ir daugiau tą situaciją numatyti.

 

Bet manau, kad dabar tiesiog reikia daryti labai paprastą prielaidą – skaičiai neatspindi realybės, virusas gali būti visur ir bet kur. Todėl visiems reikia labai, labai saugotis, nes tas 20 procentų (teigiamų testų dalis – LRT.lt), kuris yra, neatspindi padėties“, – aiškino I. Šimonytė.

 

Premjerė, paklausta, kaip reikėtų vertinti į Lietuvą šventėms grįžtančių emigrantų norus aplankyti šeimos narius, teigė, kad šie turėtų atsižvelgti į ypač pavojingą epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

 

„Lietuvos padėtis yra bloga ir sparčiai blogėjanti. Visiems, kurie svarsto apie tai, kad galbūt norėtų grįžti į Lietuvą šventėms, labai primygtinai siūlyčiau pagalvoti, ar tikrai yra būtinasis reikalingumas grįžti į Lietuvą šventėms, didinti riziką sau pačiam, savo artimiesiems ir sveikatos sistemai, kuri ir taip yra perkrauta“, – pabrėžė I. Šimonytė.

 

„Akivaizdu, kad didžioji dalis žmonių atvažiuos iš tų šalių, kur epidemiologinė situacija yra geresnė negu Lietuvoje, deja, pagal dabartinę situaciją. Tikrai prie kiekvieno policininko nepastatysi ir to neįmanoma padaryti. Bet dar kartą norėčiau apeliuoti į žmonių sąmoningumą ir tai, kad kuo daugiau žmonių bus, kuo daugiau bus kontaktų, tuo didesnis krūvis teks mūsų sveikatos sistemai. Viskas yra labai paprasta“, – pridūrė premjerė.

 

Užsiminė apie reikalavimų slaugytojų padėjėjams sušvelninimo

I. Šimonytė, kalbėdama apie sveikatos sistemą, pažymėjo, kad bus ieškoma būdų, kaip padidinti pacientus priežiūrinčių asmenų skaičių.

 

„Reikia ieškoti būdų, kaip tą darbą organizuoti turimais pajėgumais, perskirstant pajėgumus, pasitelkiant rezidentus ir kitus žmones, kurie galėtų padėti. Yra galbūt tam tikrų teisinių sprendimų dėl slaugytojų padėjėjų, kur yra tam tikri reikalavimai keliami turėti kvalifikacijos pažymėjimą, nors yra artimų profesijų žmonių, kurie iš tiesų galėtų tą darbą pakankamai kvalifikuotai dirbti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

 

Ji neatmetė, kad, siekiant supaprastinti reikalavimus slaugytojų padėjėjams, gali tekti imtis įstatymų pataisų.

 

„Kai kur gali prireikti ir teisinių pokyčių – tiesiog atlaisvinti reikalavimus žmonėms, kurie galėtų dirbti slaugytojų padėjėjais“, – teigė I. Šimonytė.

 

Premjerė, paklausta, apie išaugusį bendrą mirtingumą šalyje, teigė, kad tai yra susiję su koronaviruso pacientų skaičiaus išaugimu, su pandemijos situacija.

 

„Pati perteklinio mirtingumo struktūra rodo keletą dalykų. Yra žmonės, kurie tiesiogiai miršta nuo covido, kaip covido pasekmė, bet yra žmonės, kurių gyvybė nutrūksta dėl to, kad jie nesikreipė laiku dėl sveikatos paslaugų, reikalingų dėl kitų ligų, dėl kitų būklių, pavyzdžiui, dėl širdies koronarų ar kažkokios panašios situacijos.

 

Žinau, kad žmonės yra įsibaiminę kreiptis į gydymo įstaigas ir gydymo įstaigų kuo toliau, tuo daugiau tų rutininių pajėgumų, kurie yra skirti visoms kitoms ligoms, mes turime atidėti covido situacijai. Ir tai padėtį tik dar labiau blogina“, – komentavo I. Šimonytė.