Įvykiai Baltarusijoje. Lietuvos prokuroras: tyrimas dėl Minsko nusikaltimo žmogiškumui gali plėstis

lrt.lt 2020 12 09

Ikiteisminis tyrimas dėl smurto ir kankinimų prieš Baltarusijos piliečius gali plėstis, tikimasi, kad prie jo prisidės ir kitos valstybės, sako Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Saulius Verseckas. 

Protestai Baltarusijoje

lrt.lt

Apie tai jis trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo komentuodamas Generalinės prokuratūros sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kankinimų pagal Baltarusijos piliečio Maksimo Chorošino skundą.

„Mes tikimės, kad prie tokio tyrimo prisijungs ir kitos valstybės, padėdamos surinkti tuos duomenis apie nusikalstamas veikas žmoniškumui“, – teigė prokuroras.

 

Jo teigimu, bylos nagrinėjimas taip pat galėtų būti vykdomas ir tarptautinės jurisdikcijos teisme, tačiau Lietuvos teismai ir patys gali jos imtis.

 

„Galutinis rezultatas priklausys nuo to, kokia bus situacija tuo metu. Galbūt ir tarptautinė jurisdikcija įsijungs ir tarptautinės institucijos įsijungs kažkokiu būdu, tačiau Lietuvos teismai taip pat turi jurisdikciją tokią bylą nagrinėti“, – sakė S. Verseckas.

 

Prokuroras priminė, kad pagal Lietuvos įstatymus yra numatyta galimybė dėl tokių nusikaltimų asmenis teisti jiems nedalyvaujant, o teismai jau turi patirties panašiuose procesuose, tokiuose kaip Sausio 13-osios ar Medininkų žudynių bylos.

 

S. Versecko manymu, šis tyrimas tikrai bus sudėtingas, nes Lietuvos teisėsauga veiksmus gali atlikti tik Lietuvoje ir tik pagal Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, o bendradarbiavimo iš Baltarusijos institucijų nereikėtų tikėtis. Tyrimo trukmės prokuroras prognozuoti nesiryžo.

 

S. Verseckas taip pat patikino, kad prokuratūra neatmeta galimybės bendradarbiauti ir su įvairiomis žmogaus teisių ar nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios galėtų padėti surinkti informaciją apie nusikaltimus, taip pat tyrimas gali plėstis sulaukus ir daugiau nukentėjusiųjų skundų.

 

Jo manymu, realiausia, kad skundus galėtų pateikti šiuo metu Lietuvoje jau esantys ir nuo režimo nukentėję bei pabėgę baltarusiai.

 

Anot prokuroro, M. Chrošino skunde pateiktos aplinkybės leidžia manyti, kad teisėsaugos veiksmai prieš Baltarusijos piliečius yra sąmoningi ir daromi vykdant Aliaksandro Lukašenkos režimo politiką ir siekiant užslopinti gyventojų valią.

 

Jis taip pat pažymėjo, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl kankinimo nėra skirtas vien tik teisėsaugos pareigūnams, bet gali būti taikomas visiems asmenims, svarbu, kad būtų įrodomas valstybės politikos ar valios vykdymas.

 

Prokuroras pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė pripažįsta žmogaus teises, tokias kaip – teisė į gyvybę, sveikatą, teisė laisvai rinktis ir reikšti nuomonę. Įprastai valstybės pačios užtikrina tokių teisių apsaugą, tačiau šiuo atveju Baltarusijoje nėra jokios galimybės žmonėms ginti savo pažeistas teises.

 

Anot jo, tai, kad Baltarusijos teisėsauga nereaguoja arba netinkamai reaguoja į žmogaus teisių pažeidimus, taipogi leidžia pagrįstai įtarti, kad jų veiksmai yra vykdomi kaip valstybės politika arba su valstybės leidimu ar palaikymu.

 

„Taigi mes kalbame ne šiaip apie pareigūnų piktnaudžiavimą, bet būtent apie nusikaltimus, kurie yra priskiriami prie nusikaltimų žmoniškumui. Tokie nusikaltimai pagal tarptautinės teisės aktus ir pagal Baudžiamąjį kodeksą yra laikomi universalios jurisdikcijos“, – aiškino S. Verseckas.

 

Jo teigimu, prokuratūra gavusi duomenų apie tokius nusikaltimus, privalo bandyti ištirti, ar jie tikrai buvo, o jei yra pagrįsta prielaida taip manyti – pradėti ikiteisminį tyrimą.

 

„Mes tokį pareiškimą dėl tokio nusikaltimo gavome ir įvertinę iš tiesų nematome kitos galimybės jo patikrinti, kaip atliekant ikiteisminį tyrimą“, – sakė prokuroras.

 

Gera pradžia

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kankinimų Baltarusijoje galėtų paskatinti ir kitus nukentėjusius baltarusius kreiptis į Lietuvos prokuratūrą, sako Maksimas Chorošinas.

 

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad pagal jo pareiškimą pradėtas tyrimas dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui.

 

„Tai gera pradžia. (...) Noriu, kad tie žmonės, kurie nukentėjo Baltarusijoje ir šiuo metu yra Lietuvoje, kreiptųsi kaip ir aš. Nes tylėti negalima“, – BNS sakė M. Chorošinas.

 

Jo žiniomis, jis kol kas vienintelis yra pateikęs pareiškimą užsienio šalies teisėsaugai dėl nusikaltimų žmoniškumui Baltarusijoje.

 

Lietuvoje šiuo metu gyvenantis baltarusis vylėsi, kad jį sulaikę ir prieš jį smurtavę Baltarusijos pareigūnai bus nuteisti.

 

„Noriu, kad tie žmonės įvairiu metu, nors ir po penkerių metų, nuvykę pailsėti prie jūros į Egiptą, būtų areštuoti“, – sakė M. Chorošinas.

 

„Noriu labai padėkoti ir Generalinei prokuratūrai, ir kitiems, kurie užsiima mano byla, nes labai džiugu, kad kitos valstybės teritorijoje yra ginamos mano teisės“, – teigė jis.

 

Cichanouskaja ragina šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir tirti pareigūnų smurtą Baltarusijoje

 

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui pagal Baltarusijos piliečio skundą, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

 

„Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių“, – rašoma prokuratūros pranešime.

 

Šiuo metu Lietuvoje gyvenantis Baltarusijos pilietis į prokuratūrą kreipėsi lapkričio 30 dieną, dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 dieną Baltarusijos sostinėje Minske.

 

Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių.

 

Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą. Prie tokių nusikaltimų Lietuvoje priskiriamas ir asmens kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.

 

„Kiekvieno asmens turima pilietybė lemia jo santykių su savo bei kitomis valstybėmis ypatumus. Vienos valstybės savo piliečiams užtikrina labai plačias asmens teises bei laisves, kitos yra linkusios tikslingai siaurinti mums įprastas demokratijos ribas. Pasaulis yra labai įvairus. Tačiau mes visi, nepaisant turimos pilietybės, turime vienodą teisę į gyvybę ir orumą bei teisę gauti kitų valstybių pagalbą, jei šios mūsų pamatinės teisės buvo grubiai pažeistos. Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų. Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis. Tačiau jei vadovaujamės žmogaus teisėmis kaip pamatine vertybe, šioje situacijoje turime tik vieną teisingą sprendimą – teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis bevyktų. Nelikti nuošalyje įpareigoja ir mūsų pačių istorija.“ – sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą komentuoja generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

 

Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį pateikęs Baltarusijos pilietis teigia, kad šių metų spalio 13 d. Minske patyrė netikėtą užpuolimą ir kankinimus, kuriuos, jo manymu, vykdė Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalūs jėgos struktūrų pareigūnai. Pareiškime teigiama, kad su šių struktūrų smurtu bei kankinimais susiduria ir kiti Baltarusijos piliečiai, kurie protestuoja prieš suklastotus šalies vadovo rinkimų rezultatus. M. CH. taip pat teigia, kad į Vilnių buvo priverstas atvykti bijodamas dėl savo saugumo bei dėl šios priežasties negalėjęs ginti savo teisių Baltarusijoje.

 

Siekiant teisme įrodyti minimą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti duomenys apie tai, kad kankinimas vykdytas veikiant valstybės vardu. Taip pat neatmetama, kad tikrinant visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bus gauti duomenys ir apie kitus galimai nukentėjusius asmenis.

 

Organizuoti, kontroliuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, atlikti tyrimo veiksmus – Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

 

LR BK 1003 straipsnio „Kankinimas“ 1 dalyje nurodoma, kad asmuo, kuris vykdydamas valstybės politiką arba veikdamas valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su kitu žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiajam stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Jei šio nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo slapstosi nuo teisingumo, teismo procesas gali vykti ir teisiamam asmeniui jame nedalyvaujant.

 

Cichanouskaja ragina pasekti ir kitas šalis

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sveikina Lietuvos teisėsaugos sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kankinimų Baltarusijoje ir ragina kitas Europos šalis sekti šiuo pavyzdžiu.

 

„Sveikiname Lietuvos generalinio prokuroro sprendimą pradėti baudžiamąjį tyrimą M. Chorošino byloje pagal universalią jurisdikciją. Raginame kitas šalis sekti šia Lietuvos iniciatyvą ir pradėti tirti režimo nusikaltimus žmoniškumui“, – BNS trečiadienį sakė S. Cichanouskaja.

 

„Nė vienas atvejis negali būti pamirštas, visi atvejai turi būti ištirti“, – pridūrė ji.

 

Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą.

 

Mirė pirmasis nepriklausomos Baltarusijos premjeras V. Kebičas

Buvęs pirmasis nepriklausomos Baltarusijos premjeras Viačaslavas Kebičas mirė būdamas 84 metų, trečiadienį pranešė vyriausybė.

 

Vyriausybės spaudos tarnyba naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad V. Kebičas mirė trečiadienį ryte. Lapkričio pabaigoje buvo pranešta, kad jam buvo nustatyta koronavirusinė infekcija.

 

V. Kebičas buvo pirmasis Baltarusijos Respublikos, susikūrusios subyrėjus Sovietų Sąjungai, Ministrų Tarybos pirmininkas ir vadovavo jai 1991–1994 metais.

 

1994 metais jis balotiravosi prezidento rinkimuose ir pralaimėjo juos Aliaksandrui Lukašenkai, nuo tada tebevadovaujančiam šaliai.