Nausėda pristatė gerovės valstybės viziją: iš naujos valdžios tikisi realių, o ne popierinių reformų

kam.lt 2020 10 28

Praėjus Seimo rinkimams ir juos laimėjusios partijoms pradėjus derėtis dėl valdančiosios koalicijos, prezidentas Gitanas Nausėda pristatė savo gerovės valstybės viziją. Šalies vadovas teigė naujajai Vyriausybei kelsianti šioje vizijoje išvardintus tikslus, prezidentas iš valdančiųjų tikisi ne popierinių, o realių reformų.

lrt.lt

Trečiadienį spaudos konferenciją prezidentūroje surengęs G. Nausėda pasveikino į Seimą išrinktus politikus. Jis teigė, kad dabar politikų laukia svarbus darbas – Vyriausybės formavimas.

 

„Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas – suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas. Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžtas siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, atsakomybė ir sąžiningumas – štai pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams“, – kalbėjo šalies vadovas.

 

Anot prezidento, koronaviruso pandemija ir Lietuvoje, ir pasaulyje tampa vis sunkiau valdoma, tad laukia daug darbų, nauji iš bandymai.

 

„Todėl šiandien yra ypač svarbus sklandus valdžios perdavimas ir perėmimas. Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra. Nauja Vyriausybė privalo iš karto turėti labai aiškų pandemijos valdymo planą ir komandą, pasiruošusią jį vykdyti. Reikės vykdyti darbus, kurie nepalauks, ir aš, kaip valstybės vadovas, pasižadu prie to prisidėti visomis išgalėmis“, – tvirtino G. Nausėda.

 

Ragino nepamiršti įsipareigojimo didinti finansavimą gynybai

Prezidentas, kalbėdamas apie gerovės valstybės viziją, teigė, kad tai yra svarbiausias Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpio neužbaigtas darbas. Jo teigimu, privalu duoti atkirtį nelygybei, socialinei atskirčiai ir visuomenės supriešinimui, užtikrinti kokybiškas, visiems prieinamas viešąsias paslaugas.

 

„Tai reiškia, kad gerovės valstybė turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė“, – tikino šalies vadovas.

 

G. Nausėda, aiškindamas apie valstybės stiprumą, akcentavo turi būti užtikrinta sklandi, kasdieninė valstybės institucijų veikla ir bendradarbiavimas. Anot jo, svarbu didinti šalies energetinį nepriklausomumą, imtis aktyvios užsienio politikos, siekiant euroatlantinės intergracijos ir demokratinių vertybių sklaidos kaimyninėse šalyse.

 

„Nerami geopolitinė aplinka mums yra geriausia paskata laikytis partijų susitarimo dėl šalies gynybos. Sieksiu, kad krašto apsaugos finansavimas nuosekliai didėtų iki 2,5 procento bendrojo vidaus produkto, nes tikiu, kad savo šalies saugumu, pirmiausia, mes turime rūpintis patys“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Šalies vadovas, kalbėdamas apie gerovės valstybę, akcentavo dėmesį kultūrai, jos puoselėjimą.

 

Priminė apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo

Pasak G. Nausėdos, kalbant apie teisingumą valstybėje, būtina akcentuoti atskirties tarp žmonių naikinimą.

 

„Pernelyg dažnai neįveikiama kliūtimi Lietuvos žmonėms tampa dėl socialinės padėties, kilmės, amžiaus ar negalios iškylančios sienos“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Prezidentas teigė teisingumą socialinėje srityje suprantanti kaip užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi ir savarankiškai.

 

„Neužtenka orientuotis vien į valstybės piniginę paramą socialiai jautrioms grupėms. Būtina ieškoti sprendimų, kaip išplėsti socialines paslaugas, kurti palankias darbo rinkos sąlygas, skatinti užimtumą ir taip įgalinti žmones“, – tikino šalies vadovas.

 

G. Nausėda akcentavo matantis švietimo sistemo problemas, kadangi, anot jo, moksleivių pasiekimus vis labiau lemia tai, kur jie gyvena ir kas yra jų tėvai. Dėl to, pasak prezidento, jis siekia ir ragina būsimus valdančiuosius užtikrinti, kad švietimo sistema atlieptų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, o formalųjį švietimą papildytų neformalusis.

 

„Tikiu, kad švietimas yra ta sritis, dėl kurios gali ir turi sutarti visos politinės jėgos. Todėl sieksiu, kad savo ilgalaikį įsipareigojimą ateinančiai kartai partijos įtvirtintų nacionaliniu susitarimu taip, kaip tai padarėme gynybos srityje“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Jis teigė sieksiantis, kad Lietuva po dešimtmečio pagal moksleivių rezultatus patektų tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje.

 

Pensijų ir darbo užmokesčio didinimas

Pasak G. Nausėdos, koronaviruso pandemija parodė, kad Lietuvoje būtina modernizuoti viešąsias paslaugas, o ypač – sveikatos apsaugos paslaugas.

 

„Būtina ne tik kuo greičiau atkurti nepertraukiamą kokybiškesnių paslaugų teikimą, pasirengti masiniam vakcinavimui, bet ir iš pagrindų modernizuoti bei sustiprinti sveikatos apsaugos sistemą“, – dėstė šalies vadovas.

 

Anot jo, ypač svarbu mažinti turtinę nelygybę šalyje, nes žemiau skurdo ribos šiuo metu gyvena kas penktas šalies gyventojas – 600 tūkstančių žmonių.

 

„Apie teisingesnę valstybę ir visuomenę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sumažėtų bent iki 5 kartų. Siekiant šio tikslo, pirmas tikslas bus užtikrinti, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui.

 

Taip pat turėsime pasirūpinti senyvo amžiaus asmenimis, nes apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su savo senjorais. Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus. Todėl teikiau – ir teiksiu ateityje – būtinus įstatymų pakeitimus“, – žadėjo šalies vadovas.

 

Pasak G. Nausėdos, Lietuvai būtina ir teisingesnė mokesčių sistema be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų.

 

„Vienu prioritetų turime laikyti išmanesnę kovą su šešėliu, sekinančiu valstybės finansinius išteklius“, – tvirtino jis.

 

Prezidentas akcentavo ir poreikį veiksmingesnei regioninei politikai, kuri mažintų regionų atskirtį.

 

„Kartu su savo komanda ir kitomis Lietuvos valdžios institucijomis siekiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio“, – teigė G. Nausėda.

 

Kartu jis ragino su korupcijos apraiškomis.

 

„Asmeniškai reikalausiu aukštų ne tik teisėsaugos ir teisėtvarkos, bet ir politinės kultūros standartų“, – tikino šalies vadovas.

 

Norėtų, kad pakeistume vartojimo įpročius, skirtume daugiau dėmesio moksliniams tyrimams

G. Nausėda savo kalboje taip pat tikino sieksiantis raginti visuomenę keisti savo vartojimo įpročius.

 

„Mums teks atsisakyti netvaraus vartojimo įpročių ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą, žalią ekonomiką. Mums nepavyks, jei nuolat dairysimės atgal ir ieškosime būdų, kaip apeiti griežtus reikalavimus. Priešingai, mes turime ieškoti naujų galimybių ir demonstruoti savo išradingumą. Tai yra mūsų didysis šansas išsiveržti į pasaulio ekonomikos lyderių gretas“, – dėstė šalies vadovas.

 

Prezidentas, kalbėdamas apie aplinkosaugą, pažymėjo, kad prie gamtos tausojimo gali prisidėti kiekvienas, pavyzdžiui, dažniau rinkdamasis dviratį vietoj automobilio, atsisakydamas plastikinių maišelių, iš vietos ūkininkų pirkdamas ekologišką produkciją.

 

„Reikalausiu, kad visi valstybiniai sprendimai būtų įvertinami aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektais – rengiamas Teisėkūros pagrindų įstatymas turi atspindėti šį pamatinį siekį“, – apie savo dar vieną siekį kalbėjo G. Nausėda.

 

Šalies vadovas kritiškai įvertino Lietuvos dėmesį moksliniams tyrimams.

 

„Sunku tikėtis didelių inovacijų, kol Lietuvos mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros finansavimas nesiekia net 1 proc. BVP. Deja, tai yra mūsų gėda“, – teigė G. Nausėda.

 

„Iki šiol dvigubai atsiliekame nuo ES vidurkio, nekalbant apie pačias pažangiausias pasaulio valstybes. Tai nesukuria prielaidų kurtis vaisingai mokslo ir taikomųjų tyrimų ekosistemai, neleidžia atsiskleisti mūsų jauniesiems talentams ir sąlygoja protų nutekėjimą“, – kalbėjo šalies vadovas.

 

Jis ragino konsoliduoti valstybės informacines sistemas ir užtikrinti, kad nebeliktų paslaugų, kurios nėra teikiamos nuotoliniu būdu, o kur įmanoma – ir realiuoju laiku.

 

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad siekiant etiškai veikiančių dirbtinio intelekto sprendimų, reikia sparčiau atverti viešojo sektoriaus duomenis.

 

„Viskas, kas neslapta, turi būti atvira ir prieniama kiekvienam piliečiui. Deja, šiandien tai nėra duotybė“, – pabrėžė G. Nausėda.

 

Akcentavo valstybės pajamų didinimo poreikį

G. Nausėda, pristatinėdamas gerovės valstybės viziją, nepamiršo ir viešųjų finansų. Anot jo, šalyje viešųjų finansų apimtis net ketvirtadaliu atsilieka nuo ES vidurkio. Būtent todėl, anot šalies vadovo, daugelyje sričių juntamas nuolatinis lėšų trūkumas.

 

„Siekdami, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi, turėsime didinti valstybės pajamas. Esu įsitikinęs – viešųjų pajamų paslaugoms skiriama dalis turi didėti bent iki 35 proc. BVP“, – tikino prezidentas.

 

Anot jo, biudžeto pajamų augimui padėtų aktyvi kova su šešėline ekonomika ir mokestine neteisybe.

 

„Ne mažiau svarbu efektyviai panaudoti jau surinktas lėšas – todėl inicijavau viešųjų pirkimų ir kovos su korupcija sistemų pertvarką“, – pridūrė G. Nausėda.

 

Jis taip pat akcenavo ir pilietiškumo kultūrą, ragino žmones aktyviai dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje.

 

„Mums reikia daugiau savanorių, daugiau organizacijų ir vietos bendruomenių narių, daugiau asmenų, nebijančių reikšti savo nuomonę ir reikalauti valdžios atsakomybės.

 

Tam, kad galėtume kalbėti apie ryškų gerovės visuomenės šuolį, Pilietinės galios indekse Lietuva turėtų surinkti bent 55 balus iš 100. Šiuo metu nesurenkame net 40 balų“, – pažymėjo prezidentas.