Trys rinkimų staigmenos: vieniems džiugi nuostaba, kitiems – smūgis į paširdžius

lrt.lt 2020 10 13

Nors sekmadienio rinkimų lyderius buvo galima nuspėti remiantis visuomenės apklausomis, netrūko ir staigmenų. Kai kurių partijų pasirodymas nustebino ne tik pačius politikus, bet ir visko mačiusius politikos ekspertus.

lrt.lt

„Pirmadienį rytas išaušo kitoks“, – tokia frazė socialiniame tinkle lydėjo ne vieno politiko paskelbtą padėką rinkėjams. Ir iš tikrųjų kai kurie sekmadienį nuėjusieji miegoti negalėjo nutuokti, kokie rinkimų rezultatai lauks pabudus. Nuostabą kėlė ne tik kai kurioms partijoms parodytas netikėtas rinkėjų palaikymas, bet ir dalies partijų kritimas žemyn.

 

Nustebo ir kai kurie kandidatai

Kad rinkimai pažėrė netikėtumų, pirmadienį kalbėjo ir kai kurie sėkmės rinkimuose siekę politikai. „Turime pirmojo turo rezultatus. Jie, matyt, šiek tiek visus nustebino“, – spaudos konferencijoje sakė socialdemokratų vedlys Gintautas Paluckas.

 

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis kalbėjo, kad kai kurių partijų pasirodymo rinkimuose prognozuoti niekas nesiryžo, ir pripažino esąs nustebęs dėl Laisvės partijos pasirodymo. Nuostabą sukėlė ir Darbo partijos pasiektas rezultatas.

 

„[Laisvės partija], matyt, peržengė daugelio, net ir savo pačių lūkesčius. Nustebino, aišku, Darbo partijos pasirodymas, nes, jei atvirai, mes to nesitikėjome. Jeigu kalbame apie mūsų rezultatus, dėl pirmojo turo turėjome aukštesnių lūkesčių, bet džiaugiamės, kad antrajame ture turime 12 vienmandatininkų“, – kalbėjo G. Paluckas.

 

Daugelis visuomenės apklausų itin gerų rezultatų Laisvės partijai iš tikrųjų nežadėjo. Apie tai rytą po rinkimų paklausta partijos pirmininkė A. Armonaitė sakė, kad dar bent savaitę viešojoje erdvėje bus nagrinėjamas klausimas, kodėl Laisvės partijos rinkėjų nesimatė visuomenės apklausose.

 

„Mes jautėme, kad toks rezultatas mūsų laukia. Pati asmeniškai apvažiavau Lietuvą du kartus nuo Šilutės iki Pašilaičių, kalbėjau su žmonėmis gatvėje, labai išnaudojome socialinius tinklus, atrašiau į kiekvieną žinutę. Palaikymas mums jautėsi. Malonu, kad dabar ir apžvalgininkai pamatė, kad Laisvės partija turi palaikymą“, – komentavo A. Armonaitė ir pridūrė, kad partija savo tikslą surinkti 100 tūkst. balsų pasiekė su kaupu.

 

Netikėtumai – ir Laisvės partijos sėkmė, ir kritęs palaikymas kairiesiems

Ne tik politikams pirmasis rinkimų turas atnešė puokštę staigmenų. Politikos ir komunikacijos ekspertai portalui LRT.lt pasakojo ir patys dėl kai ko nustebę. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas įvardijo tris svarbiausias staigmenas, kurias pažėrė sekmadienio rinkimų rezultatai.

 

Pirmoji staigmena – rinkėjai pasislinko į dešinę. Kaip kalbėjo V. Dumbliauskas, 2016 metų rinkimuose rinkėjų, palaikiusių kairės ar centro kairės politines jėgas, buvo šimtu tūkstančių daugiau nei tų, kurie balsavo už dešiniosios politinės srovės partijas.

 

„Dabar dešiniųjų rinkėjų yra keliolika tūkstančių daugiau nei kairiųjų. Kažkokia fantastika“, – sakė politologas.

 

Antroji staigmena – Laisvės partijos sėkmė. Dar vienas netikėtumas, anot V. Dumbliausko, buvo Laisvės partijos pasirodymas rinkimuose. Nors sociologinėse apklausose šios partijos palaikymas kartais nesiekė ir 5 proc., pirmasis turas šiai politinei jėgai atnešė 9,02 proc. rinkėjų palaikymą ir mažiausiai aštuonis mandatus.

 

„Aš irgi skeptiškai žiūrėjau į jų šansus, irgi abejojau. Sociologiniai tyrimai rodė, kad Laisvės partija vargiai peržengs 5 proc. Aišku, buvo manančiųjų, kad peržengs, kadangi orientuojasi į jaunimą, besinaudojantį socialiniais tinklais, – jie valgo ir miega tikroje realybėje, o visuomeninė veikla labiau vyksta virtualioje.

 

Buvo manančiųjų, kad jie peržengs, bet kad taip sėkmingai – antras netikėtumas“, – komentavo V. Dumbliauskas.

 

Trečioji staigmena – socialdemokratų nesėkmė. Trečias netikėtumas, kurį atnešė Seimo rinkimų pirmasis turas, V. Dumbliausko teigimu, yra Lietuvos socialdemokratų partijos, kuriai vadovauja G. Paluckas, pasirodymas. Už šią partiją pirmajame rinkimų ture balsavo 9,26 proc. rinkėjų, nors tiek patys socialdemokratai, tiek visuomenės apklausos žadėjo geresnį pasirodymą.

 

„Socialdemokratai stipriai gavo į kaulus. 2016 metais jie gavo 183 tūkst. balsų daugiamandatėje. Dabar G. Palucko socialdemokratai gavo 107 tūkst., o Gedimino Kirkilo – 37 tūkst. Tai net ir sudėjus vis tiek būtų 40 tūkst. mažiau balsų socialdemokratams, palyginti su 2016 metais“, – krintantį socialdemokratinių politinių jėgų palaikymą komentavo V. Dumbliauskas.

 

Kaip kalbėjo politologas, socialdemokratų elektoratas traukiasi. Tiesa, paaiškinti, kodėl taip vyksta, – sudėtinga. V. Dumbliauskas kalbėjo, kad metai iš metų buvo kartojama, jog kairiojo elektorato Lietuvoje yra daugiau, o šie rinkimai staiga parodė, kad situacija visiškai pasikeitė.

 

Darbo partijos rezultatas nenustebino

Nors kai kam Darbo partijos sėkmė rinkimuose atrodė netikėta, V. Dumbliauskas sakė, kad panašų rezultatą buvo galima numatyti vien dėl to, kad prie partijos vairo grįžo Viktoras Uspaskichas. Pirmojo turo rezultatai rodo, kad jo vedamą partiją palaikė 9,47 proc. rinkėjų ir tai jai garantavo trečią vietą sekmadienio rinkimuose.

 

„Buvo galima tikėtis. Tai yra V. Uspaskicho fenomenas. Darbo partija mūsų politinėje sistemoje atsirado 2004 metais, atjojo ant balto žirgo, surinko 340 tūkst. balsų. 2008 metais, kai V. Uspaskichas pabėgo į Rusiją, jie gavo tris kartus mažiau balsų, paskui, 2012 metais, V. Uspaskichas vėl grįžo ir Darbo partija daugiamandatėje gavo daugiau už socialdemokratus“, – Darbo partijos rinkimuose pasiektus rezultatus vardijo V. Dumbliauskas.

 

Jis priminė ir praėjusius rinkimus, kai V. Uspaskichui vėl paleidus partijos vairą ši net neperkopė 5 proc. ribos. Tad, kaip kalbėjo V. Dumbliauskas, partijos įkūrėjui V. Uspaskichui grįžus, buvo galima nuspėti, jog rinkimuose ji sulauks gerokai daugiau palaikymo.

 

„Tai yra jo asmenybės žavesys. Juk Darbo partija nepasikeitė, ten yra tie patys veidai. Tai reiškia, kad jei ne V. Uspaskichas, jie yra nulis“, – sakė politologas.

 

Į smegenis barbenanti reklama ir LLRA-KŠS klaidos

Lietuvos karo akademijos profesorė politologė Jūratė Novagrockienė sutiko, kad Darbo partijai padėjo V. Uspaskicho patrauklumas ir charizma bei jo aktyvus dalyvavimas rinkimų kampanijoje.

 

„Labai puikiai parengta reklama, ji net į smegenis barbeno. Tai buvo kalimas, kad mes priminsime Seimo narių atsakomybę, užtikrinsime, kažką padarysime... Kai jis pirmą kartą laimėjo, tai buvo labai panašus įtikinimas, kad ateiname ir žinome, kaip išspręsti visas Lietuvos problemas. O čia buvo tokia rinkimų kampanija, kad visur matai V. Uspaskichą ir jo veidą“, – svarstė J. Novagrockienė.

 

Politologės teigimu, Darbo partija perėmė dalį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos balsų: „LLRA-KŠS palaikė nemažai baltarusių tautybės žmonių, tačiau kai buvo pasakyta, kad čia jerunda, kad ir Laisvės kelias nepavyko, kad A. Lukašenka, mušdamas savo žmones, piliečius, gina konstitucines teises... Manau, nemaža dalis rinkėjų turėjo nuo jų nusisukti.“

 

Nuo LLRA-KŠS nusisukę žmonės rado alternatyvą ir balsavo už Darbo partiją, teigė J. Novagrockienė.

 

Kalbėdamas apie Darbo partijos sėkmę rinkimuose, viešųjų ryšių ekspertas Arūnas Armalis tvirtino, kad ši partija išleido bene daugiausia lėšų rinkimų kampanijai, o rinkimų kampanija buvo gerai pritaikyta partijos rinkėjams.

 

„Kaip jie daro įvairias šventes? Kitos partijos pasistatydavo standartines palapines, o Darbo partija statydavosi sceną. Kad prie jos nebūtų tuščia, dar būdavo surinkti žmonės. (...). Jei mieste susirinkimas, tai pusė tos minios yra aktyvūs partiečiai, o pusė jau pasyvesni praeiviai“, – portalui LRT.lt sakė A. Armalis.

 

Pasak jo, žmonių dėmesį patraukė Darbo partijos rinkiminiai plakatai, skelbiantys, kad Lietuva bus tarp penkių patraukliausių pasaulio šalių. Tačiau, akcentavo A. Armalis, niekas net nemėgino į tai gilintis.

 

„Kai per vienus iš paskutinių debatų „darbiečių“ paklausė, kas tos penkios šalys, sąrašo lyderis Vigilijus Jukna pasakė, kad viena jų – Kroatija. Bet jei pažiūrėtume į Kroatijos ir Lietuvos rodiklius, tai Lietuvos BVP auga greičiau. Toks neapibrėžtas reikalas, bet niekas net netikrino“, – sakė A. Armalis.

 

Ryški lyderė ir pokyčių laukimas

Pasak A. Armalio, Laisvės partija dirbo pagal turimas galimybes ir nedidelį biudžetą, bet buvo ryški, tinkamai pasinaudojo socialiniais tinklais, įtraukė nuomonės formuotojus.

 

Nepaisant pakankamai aiškios žinutės ir stiliaus, ne mažiau kaip 30 proc. sėkmės galėjo lemti tai, kad Laisvės partija – šių metų naujokai, įsitikinęs A. Armalis. Jo teigimu, neturime rinkimų, kuriuose nepasisektų kam nors iš naujokų.

 

„Apie praėjusius rinkimus net nėra ko kalbėti – nors LVŽS buvo sąlyginiai naujokai, jie labai gerai atsinaujino. Dar anksčiau matėme kitus naujokus, pavyzdžiui, Arūno Valinsko partiją. Bet kokiu atveju tai, kad mums reikia naujoko, sužaidė“, – pasakojo A. Armalis.

 

Padėjo ir kiti komunikacijos aspektai. Pavyzdžiui, išskyrė viešųjų ryšių specialistas, partija pasinaudojo pandemijos situacija, konfliktu dėl švietimo įstaigų uždarymo su valdančiaisiais, taip pat „smėlio dėže“.

 

„Tai priemonė, kuri už keliasdešimt tūkstančių Vilniaus miesto eurų padarė pagrindinę rinkimų atrakciją. Nes kampanijoje reikalinga viena atrakcija ir vienas ar du fejerverkai, kurie atkreipia dėmesį“, – portalui LRT.lt sakė A. Armalis.

 

Lietuvos karo akademijos profesorė politologė J. Novagrockienė teigė, kad Laisvės partijos sėkmei padėjo labai aktyvi ir charizmatiška lyderė A. Armonaitė. Nors partija jauna, startas buvo dar anksčiau, partija sugebėjo gerai išskleisti programines nuostatas, gerai jas plėtoti, tvirtino J. Novagrockienė.

 

„Iš pradžių atrodė, kad čia dviejų klausimų partija – LGBT ir kanapių, bet tai yra platesnių klausimų partija“, – įsitikinusi politologė.

 

Partijai padėjo ir tai, kad jaučiamas visuomenės dešinėjimas, žmonės nori pokyčių.

 

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai norėjosi viską uždrausti, reguliuoti, vos ne koridorius įsteigti, kur galima vaikščioti kaire arba dešine. Nekalbant apie gyvybiškai svarbius dalykus, pavyzdžiui, susijusius su farmacija.

 

Visiškai nepaisė žmogaus – nors deklaruoja, kad viskas skirta žmogui, iš tikrųjų visai ne žmogui, nes patys gydytojai sako, kad individualiai ligoniams skiriami vaistai. Labai daug kas nuo visokių draudimų ir perdėtų reguliavimų nukentėjo. Manau, buvo kontrastas tokio liberalesnio, laisvesnio požiūrio deklaravimo, kur pats žmogus gali rinktis“, – tvirtino J. Novagrockienė.

 

Komunikacinės socialdemokratų klaidos ir vangi programa

Socialdemokratų nesėkmę paaiškinti sunkiausia, tvirtino viešųjų ryšių specialistas A. Armalis. Jis svarstė, kad socialdemokratams koją galėjo pakišti šiais metais įvesta naujovė – prieš dvi kadencijas socialdemokratų rinkimų kampanijoje vyravo tik dvi spalvos – balta ir raudona, aiškino A. Armalis. Pasak jo, 2016 metais socialdemokratai į savo agitacinę medžiagą įvedė naują spalvą – mėlyną, o šiais metais – dar kelias.

 

„Šiemet įvedė dar daugiau spalvų ir tos spalvos siejosi su kitomis partijomis. Feisbuke mačiau ne vieną įrašą oranžiniu fonu – ši spalva aiškiai priskiriama Liberalų sąjūdžiui. Mačiau ne vieną įrašą, vizualą, padarytą su salotine žalia spalva, kuri primena Ingridos Šimonytės švarkelį. Kai kuriuose filmukuose šriftas panašus į Laisvės partijos. Socialdemokratai pabandė pažvejoti kituose tinkluose, bet tai galėjo jiems sukliudyti“, – tvirtino A. Armalis.

 

J. Novagrockienė sakė, kad didžiausias socialdemokratų trūkumas – partijos pirmininkas G. Paluckas nėra Seimo narys. Dėl šios priežasties, kalbėjo politologė, jis neturėjo tiek daug galimybių pasirodyti viešojoje erdvėje. Valdantiesiems šiuo klausimu paprasčiau, teigė J. Novagrockienė.

 

Anot jos, socialdemokratų negelbėjo ir „visiškai vangi ir niekuo neišsiskirianti, nieko įdomaus nepasakanti“ programa.