Bėgantys nuo Lukašenkos režimo laukiami Lietuvoje, bet nevyriausybininkai perspėja – be paramos neišsivers

lrt.lt 2020 09 22

Nevyriausybinės organizacijos giria Lietuvos sukurtą humanitarinį koridorių nuo Minsko režimo bėgantiems baltarusiams. Jų skaičiavimais, vien į mūsų šalį pabėgo bent 300 Baltarusijos piliečių. Tačiau jau atvykę į Lietuvą, paliekami likimo valiai. Pagalbą teikiantys nevyriausybininkai perspėja – netrukus gali plūstelėti nauja banga, todėl be valstybės paramos neišsivers.

lrt.lt

Leidimo atvykti į Lietuvą humanitariniais pagrindais pusdienį pasienio zonoje pralaukusi Katerina Busel sako, kad bėgti nuo Minsko režimo ryžosi po to, kai su vyru buvo užpulti OMON smogikų. Šie juos sumušė, vėliau ir sulaikė, už tai, kad nutarė pavėžėti iš protesto akcijos ėjusius žmones.

Liudininkų užfiksuotuose vaizduose matyti, kaip K. Busel vyras bando pasprukti nuo pareigūnų, kai protestuotojų pilną automobilį puolė daužyti OMON.

 

Į gaudynes įsijungusi milicija užblokavo kelią, automobilio ekipažas – maždaug 13 žmonių, panaudojus ir garsinę granatą, ištempti lauk ir sumušti.

 

„Suguldė ant asfalto, surišo rankas. Vyrą bandė ištraukti pro langą, girdėjau, kaip jį mušė“, – pasakoja moteris.

 

K. Busel sako, po apklausos paleistos tik moterys. Jos vyras dėl sužalojimų paguldytas į ligoninę, iš jo atimti dokumentai. Pasitarusi su advokatu, moteris nutarė nelaukti kol bus iškelta byla, todėl į Lietuvą atvyko tik su vaikais.

 

„Jie kaip norės, taip ir padarys – norės ir pradės baudžiamąją bylą. Todėl nutariau nelaukti ir baimėje negyventi. Jų taktika – gąsdinti. Bet kurią akimirką vyrą gali vėl suimti, o mane laikyti bendrininke“, – aiškina K. Busel.

 

Kaltinimų dėl veikimo organizuotoje grupuotėje, sako, greičiausiai būtų sulaukusi ir dabar jau Lietuvoje bandanti įsikurti Olga. Ji kartu su K. Busel vyko tuo pačiu automobiliu.

 

„Jie sukurs viešą istoriją, kad mes – organizuota grupė, o tai jau visai kiti įkalinimo terminai. Valdžia turi resursus, kokių neturime mes – informacinius ir finansinius. Mes turime tik kojas ir balsą, tai ką galime pasakyti eidami minioje“, – pasaoka Olga.

 

Nukentėjusiems nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo rankos, Lietuva atvėrusi humanitarinį koridorių – išduodama supaprastintas vizas. Nuo rugpjūčio leidimu gyventi Lietuvoje pasinaudojo beveik 70 žmonių, nors tokį jau turi dar bent pora šimtų. Dar beveik 20 bando gauti pabėgėlio statusą.

 

Tačiau atvykstantiems tautiečiams pagalbą teikiančios organizacijos vadovė Natalija Kolegova sako, jog skaičiai kur kas didesni. Nemažai baltarusių turi šengeno vizas, todėl skaičiuojama, kad laikiną prieglobstį vien Lietuvoje pasirinko apie 300 kaimyninės šalies piliečių.

 

N. Kolegova giria Lietuvos sukurtą humanitarinį koridorių. Tačiau jau atvykusiuosius valstybė palieka likimo valiai. Nevyriausybininkai sako, kol kas jie pajėgūs pasirūpinti tautiečiais, tačiau perspėja – netrukus gali plūstelėti nauja banga, todėl be valstybės paramos neišsivers.

 

„Jei šalyje toliau bus tokio masto protestai, po mėnesio kito galime laukti ne 100 ar 300, bet tūkstančio ar 5 tūkstančių. Žmonės nebeiškenčia ir pradeda bėgti po pakartotinų sulaikymų, kai sistema juos galutinai palaužia“, – nurodo nevyriausybinės organizacijos „Dapamogos“ direktorė N. Kolegova.

 

„Tada klausimas yra, ar valstybė yra pasiruošusi, nes mes nežinome, kiek ta situacija tęsis – mėnesį, du, tris, pusę metų. Ir tuomet jau reikia sisteminių sprendimų“, – pabrėžia politologas Vytis Jurkonis.

 

„Paprastai bendruomenėje, baltarusių Lietuvoje, pasirūpina tiek saviizoliacijos vieta, tiek visais kitais dalykais, kurių gali prireikti. Tiems žmonėms, kuriems reikia daugiau pagalbos, tai ir yra ta pabėgėlio statuso suteikimo procedūra, nes tokiu atveju viską parūpina valstybė. Tokių asmenų mes turime labai nedaug, palyginus su tuo, kas atvyksta humanitariniais pagrindais. Bet tais atvejais yra ir gyvenamasis plotas, maitinimas. Iš esmės tai ir rūbai“, – aiškina vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

 

Tačiau paramos organizacijos sako, kad pabėgelio statusas turi daug ribojimų. Pavyzdžiui, kol jis išduodamas, negalima dirbti, o svarbiausia – būtų sudėtingesnis grįžimas tėvynėn, jei režimas griūtų.