G. Merkys: Baltarusijos klausimą Vakarai gali išspręsti akimirksniu, bet nenori

alfa.lt 2020 09 01

Paskaitos metu medicinos profesorius klausia studentų, kaip vadinasi vyras, kuris nori, bet negali? Studentija rėkia: „Impotentas.“ O kaip vadinasi vyras, kuris gali, bet nenori? Iš auditorijos gilumos moteriškas balsas sušunka: „Niekšas.“

alfa.lt

Niekšas šiandien yra Europos Sąjunga, ypač visokie jos makronai ir merkeles... Melas, jog Europa NIEKO negali padaryti nei Rusijai, nei Baltarusijos Batkai. Agresyvų Putino režimą Europa gali parklupdyti ant kelių per tris savaites. Tada ir baltarusių revoliucija nugalės. Europa galėjo tai padaryti vakar, gali padaryti šiandien, bet kada galės padaryti rytoj. Netgi be JAV pagalbos, be griežtų suderintų sankcijų ir be Rusijos bankų atjungimo nuo SWIFT. Kam išmesti visas kortas, kam iššauti visus sviedinius iš karto?

 

Ne tik Rusijos oligarchai, bet ir visa aukštoji putinizmo valdininkija jau seniai VISĄ savo pagrindinį turtą, aktyvus laiko Vakarų Europoje ir JAV. Perka vilas, jachtas, verslus, futbolo komandas, meno vertybes... Jų šeimos mokosi, gyvena, gydosi Vakaruose. Rusijoje turėti daug turto nesaugu. Įvykus rūmų perversmui arba patekus į nemalonę, ten akimirksniu galima netekti viso turto, laisvės ir net gyvybės. Pavyzdžių begalės.

 

Rusija seniai yra tik kovos už grobį arena, kurioje išvagiami ir paverčiami juodais pinigais nesuskaičiuojami šios šalies gamtos turtai, ypač nafta ir dujos. Juodo humoro sentencija: „Rusija sukuria didžios valstybės įspūdį, daugiau ji nieko nesukuria“ („Россия производит впечатление великой державы, больше она ничего не производит...“). Visa militaristinė Kremliaus retorika, priešų paieškos, gąsdinimai NATO agresija, primityvi propaganda apie Rusijos dvasingumą ir kilnią misiją pasaulyje yra reikalingi tik tam, kad būtų apkvailinta oligarchams bei aukštajai valdininkijai vergaujanti Rusijos liaudis. Vergų padėtis ypač pablogėjo, kai drastiškai krito pasaulinės naftos ir dujų kainos. Rusija pati gyvena bręstančio alkano masinio maišto ir revoliucijos nuotaikomis, kurias įvykiai Baltarusijoje tik pakursto.

 

Putinui, jo aplinkai visiškai nusišvilpt ant baltarusių liaudies, nes jiems lygiai taip pat nusišvilpt ir ant savos Rusijos liaudies. Putinas seniai nekenčia aikštingo sociopato Lukašenkos, tačiau atiduoti jo revoliucingai miniai ir naujos demokratinės valdžios teismui niekaip negali. Šis košmariškas scenarijus demonstruoja Putinui jo paties labai tikėtiną ateitį. Sukandę dantis, putinistai gelbės nekenčiamą Lukašenką. Krymo užgrobimas 2014 m. pakėlė blėstančius Putino reitingus į neregėtas aukštumas – „собиратель русских земель“, rusų pasaulio gelbėtojas. Baltarusijos „anšliusas“ atitinka paties Putino mesianistines politines svajones. Be to, greita ir netikėta teritorinė pergalė tikėtinai vėl sukeltų katastrofiškai krintančius reitingus. Putino nesenas pareiškimas: „Esame paruošę Baltarusijai teisėsaugos, suprask – karinių struktūrų, desantą, bet nesikišime, kol protestuotojai elgsis taikiai.“ Šis pareiškimas tik propagandinė dūmų uždanga. Kelios dešimtys slapta pasiųstų Rusijos žvalgybos kariškių kruvinas riaušes Minske sukeltų per 20 min. Šitaip viena sąjunginė valstybė ateitų kitai sąjunginei valstybei į pagalbą „visiškai teisėtai“. Faktiškai tai būtų Baltarusijos anšliusas.

 

Baltarusiai turi giminų Rusijoje, nemažai patys yra iš ten kilę, daug mišrių santuokų. Per ryšius su giminėmis ir gimtine jie puikiai informuoti, kokia žiauri eilinių rusų vergovė, ypač provincijoje. Šiuo požiūriu Batkos Baltarusija daugeliu atžvilgių mažam žmogui patrauklesnė už Rusiją, kadangi išsaugota šiokia tokia valstybės socialinės politika, nors diktatūros ir valstybinio kapitalizmo sąlygomis ekonomika neefektyvi. Pvz., Lietuvoje vienam gyventojui BVP sukuriama 3 kartus (!) daugiau nei Baltarusijoje. Rusijoje siautėja ir reketuoja bemaž kiekvienas aukštesnis valdininkas, o Baltarusijoje tai gali daryti tik Batka. Šitaip susidaro teisingesnės santvarkos iliuzija. Baltarusių ir rusų tautos žiūri viena į kitą šiltai, draugiškai, bet didelių simpatijų Putinui ir jo vergovinei santvarkai dabarties Baltarusijoje nėra. Putinas gal ir nenorėtų erzinti baltarusių liaudies, bet leisti, kad diktatorių nuverstų įsidrąsinusi minia, jis negali.

 

Aukštoji Baltarusijos karininkija karo mokyklas ir karo akademijas baigė būtent Rusijoje. Daugumos jų širdis ten, kadangi ten mokslo draugai, buvę dėstytojai, ten ir prisiminimai apie jaunystę. Labai paprasta kokiai 30–50-čiai Baltarusijos aukštųjų kariškių sumokėti avansą juodais GAZPROM pinigais ir užsitikrinti vieną svarbų dalyką: valandą „X“ Baltarusijos armija vykdys ne Lukašenkos, bet Rusijos Šiaurės-Vakarų karinės apygardos vado nurodymus. Dar pažadama po „anšliuso“ išsaugoti turimus karinius laipsnius, laiduoti karjerą ateityje. Kažką panašaus matėme 2014 m. Kryme. Taigi, Putinas jau pasiruošęs šuoliui, nelyginant tigras, tik dar dairosi ir dvejoja. Panašu, kad po Krymo aneksijos, po Boingo numušimo ir dėl to vykstančio teisminio proceso Hagoje jis prisibijo veltis į naujas avantiūras ir nežinomybę.

 

Visgi išeitis iš negeros situacijos tikrai yra ir ji labai paprasta. Bet kuri Vakarų Europos valstybė kiekvieno ruso, prisipirkusio jachtų, vilų, sporto klubų, bet kada gali paklausti: „Iš kur tamstos turtai? Prašytume pagrįsti turto kilmę.“ Uošvienė padovanojo, išlošėte LOTO? Atleiskite, Jūsų turtas areštuojamas, jūsų turtinės teisės mūsų šalyje užšaldomos, kol pateiksite savo turto kilmės dokumentus. Ir viskas.

 

Aukštam Rusijos valdininkui dėl staiga užsukto kranelio pirmiausia į atlapus kibs vaikai, žmonos, uošvienė. Meilužės taip pat netylės. Tai skausminga. Pas tokį naująjį rusą, jei dar likę kokie nors aukštesnieji žmogiški jausmai, tai tikėtina, kad jie susiję būtent su šeima ir artimaisiais. Klaiki panika ir nekompromisiniai maištai kiltų pačioje Putino aplinkoje. Tai būtų baisus smūgis putinizmui, kuris būtų jei nesulaužytas visai, tai bent jau parklupdytas, ištrauktomis iltimis.

 

Net sankcijų jokių nereikia. Tiesiog, naujiesiems rusams, jų turtui laikas pradėti taikyti tas pačias teisines normas, kurios taikomos britui, prancūzui, vokiečiui – „mielasis, pagrįskite savo turto kilmę...“ Tiesiog reikia nutraukti iki šiol Vakaruose neoficialiai galiojančią pozityvią naujųjų rusų diskriminaciją: „saviems – įstatymas, naujiesiems rusams – viskas“. Prieš akis išsproginusį Kremlių Vakarams rimčiau net teisintis neprireiktų. Būtų galima atsakyti: „Juk Rusija – civilizuota teisinė valstybė, o ir mes – Vakarai – tokiais stengiamės būti. Rusijos teismai konfiskavo „JUKOS“ turtą, 10-iai metų pasodino Chodorkovskį. Mes nė vieno ruso nesulaikėme, laikinai tik turtą areštavome, prašome, kad pagrįstų jo kilmę. Tik tiek. Viskas teisėta, nieko asmeniško, jokių sankcijų mūsų draugiškai Rusijai.“

 

Deja, viso to nebus todėl, kad Vakarų Europą senai ėda „šrioderizacijos“ vėžys. Vakarų moralę ir vertybes seniai ir beviltiškai iškrušo juodi GAZPROM pinigai. Jei Vakarams nerūpėjo Katalonijos revoliucija ir europiečių – katalonų – laisvė, kodėl manote, jog kažkam Vakaruose turėtų rimtai rūpėti baltarusių revoliucija ir laisvė? Kažkuris iš Europos Komisijos narių jau pareiškė, kad „Baltarusija ne Europa, ji tarp Rusijos ir Europos...“ Pinigai nekvepia, todėl niekas Vakaruose išeiti iš komforto zonos nenori. Pareiškė susirūpinimą, pašnekėjo, ir VISKAS. Na, dar 20-čiai pareigūnų pritaikė personalines sankcijas, nors tas sankcijas mažiausiai kokiems 300–500 veikėjų reikėjo skirti.

 

2011 m. Interpolas Lietuvos prašymu Austrijoje sulaikė rusų atsargos pulkininką M. Golovatovą. 1991 m. kruvinų sausio įvykių metu jis vadovavo „Alfa“ smogikų būriui, siautėjusiam prie televizijos bokšto. Įvykus slaptam Rusijos ir Austrijos sandėriui, smogikų vadas anuomet buvo paleistas iš areštinės ir perduotas rusams. Talentingas ir drąsus Lietuvos žurnalistas V. Laučius, pavadinęs Austriją „maža šūdina valstybe“, anuomet sukėlė Europoje šiokį tokį skandalėlį. https://www.alfa.lt/straipsnis/11922671/laucius-austru-ziniasklaidai-jusu-teisesauga-valdo-rusijos-dujos

 

Užsmaugiamos Baltarusijos revoliucijos akivaizdoje moraliai teisingą ir taiklią žurnalisto metaforą šiandien privalome išplėsti: „didelė šūdina Europa...“