Britanijos ataskaita: Kremlius bandė paveikti referendumą, gali daryti įtaką politikams

lrt.lt, 2020 07 21

Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė ilgai lauktą ataskaitą, kurioje aprašomi Rusijos bandymai kištis į JK rinkimus ir šalies politiką.

lrt.lt

JK Bendruomenių rūmų Žvalgybos ir saugumo komiteto paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, jog Rusija mėgino paveikti 2014 metų referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės rezultatą gilindama nesantaiką ir nesutarimus visuomenėje.

Parlamentarai pažymi, kad būtų sunku, nors ne neįmanoma patvirtinti kaltinimus, kad Rusija bandė paveikti ir 2016 m. „Brexito“ referendumo rezultatus, bet „Vyriausybė lėtai identifikavo šią grėsmę“.

 

„Turėtų būti įvertintas Rusijos kišimasis į referendumą. Dabar privalo būti [surengtas] toks vertinimas, o visuomenei būtina pranešti jo rezultatus“, – sakė JK parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto (ISC) narys Kevanas Jonesas.

 

Britų žvalgyba po 2014 metų referendumo nepakankamai įvertino Kremliaus veiklą, todėl nesiėmė būtinų veiksmų apsaugoti „Brexito“ referendumą. O pareigūnus išbudino Rusijos kišimasis į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, teigia ataskaitos autoriai.

 

Ataskaitoje teigiama, kad Rusija Jungtinę Karalystę laiko vienu svarbiausių žvalgybinių operacijų taikiniu.

 

„Britanija yra vienas iš svarbiausių rusų žvalgybos taikinių Vakaruose, ypač atsižvelgiant į tvirtą Britanijos poziciją dėl pastarojo meto Rusijos agresijos ir atsaką į ataką Solsberyje, prie kurio vadovaujant Britanijai prisijungė tarptautinė bendrija“, – sakoma joje.

 

Maskvos kibernetiniai pajėgumai „kelia didelį nerimą“ ir „neatidėliotiną grėsmę“ Britanijos nacionaliniam saugumui.

 

Komiteto nariai pareiškė, kad itin artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui žmonės yra „gerai įsilieję į JK verslo, politinę ir socialinę scenas“ ir susiję su Britanijos politinėmis organizacijomis.

 

Ataskaitoje pažymima, kad reikėtų atidžiau vertinti britų Lordų rūmų narių verslo ryšius su Rusijos piliečiais ir įmonėmis, nes Kremlius gali siekti tuo pasinaudoti.

 

Jie taip pat nurodo, kad Rusija, valdoma V. Putino, jau prieš kurį laiką iš potencialios partnerės virto grėsme, bet britų Vyriausybė, bendradarbiavusi su Maskva kontraterorizmo srityje, galėjo atsilikti.

 

Autoriai pažymi, kad „Rusijos žvalgybos tarnybos yra neproporcingai galingos“.

 

„Jos gali veikti be realių apribojimų“, – sakoma dokumente.

 

Parlamentarų nuomone, dabartinių JK žvalgybos įstatymų nepakanka, norint duoti atkirtį rusų šnipinėjimui.

 

„Plačiau, mums reikia nenutrūkstančio tarptautinio konsensuso, nukreipto prieš Rusijos agresyvius veiksmus“, – teigė jie.

 

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad JK yra Rusijos dezinformacijos taikinys.

 

Taip pat pabrėžiama, kad JK reikia tarptautinės bendruomenės paramos, ir ji dar kartą turi pademonstruoti vienybę kovojant su Rusijos grėsme, kaip buvo reaguojant į Solsberio incidentą.

 

Netrukus po to, kai dokumentas buvo paviešintas, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai yra rusofobijos apraiška.

 

„Sensacijos neįvyko. Melagienomis apdorota rusofobija“, – pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

 

50 puslapių ataskaita buvo paruošta jau pernai, bet jos paskelbimas buvo atidėtas dėl gruodį vykusių visuotinių rinkimų, prieš kuriuos buvo paleisti visi parlamento komitetai.

 

ISC tyrimą pradėjo 2017 metų lapkritį, reaguodamas į nerimą keliančius pranešimus, jog Rusija stengėsi paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Buvo nuogąstaujama, kad Maskva taip pat galėjo mėginti paveikti 2016 metų birželį JK surengtą referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.

 

Tuometė premjerė Theresa May kaltino Rusiją „platinus melagingas žinutes“, kad „pasėtų nesantaiką Vakaruose ir pakenktų mūsų institucijoms“.

 

ISC susirūpinimą dar labiau padidino 2018 metų kovą įvykdytas mėginimas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti buvusį dvigubą agentą rusą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją Anglijos mieste Solsberyje, dėl kurio Londonas ir jo sąjungininkai Vakaruose taip pat kaltina Maskvą, o ši kaltinimus neigia.

 

Ataskaitą komitetas baigė rengti pernai kovą, o spalį dokumentą patvirtino žvalgybos agentūros.

 

Tačiau premjeras Borisas Johnsonas nepatvirtino sprendimo atskaitą paviešinti prieš rinkimus, o vėliau teko laukti, kol bus suformuotas naujas komitetas.