Vytautas Landsbergis. Skaidri Lietuva prieš Rytų mėšlą

lrt.lt 2020 07 10

Nepaisydama lietaus, kuris ištiko mus Valstybės dieną, Lietuva žengia pirmyn finišo tiesiąja.

Vytautas Landsbergis

lrt.lt

Priešas nuožmiai nusiteikęs paleisti savo pragaro mašiną pagal pragaro grafiką, kaip numatyta, kad pradėtų gaminti Astrave įmerktus pinigus. Be jokių apsaugos testų ir tarptautinių garantijų. Tad kartu su mirtina grėsme Lietuvai, kurios Baltarusija lyg neturėtų dėl ko nekęsti, bet šeimininkas Kremliuje – turi.

 

Atėjo nauja padėtis, kurioje matome dvi galimybes: arba kapituliaciją ir palaužtųjų vergystę priešui, arba rezistenciją – pasipriešinimą.

 

Aimanavimai – ak, tariamieji sąjungininkai mūsų neremia (jų kiti interesai), ak, Baltijos kaimynai mus išdavė (nes jų kiti interesai) – neturi prasmės; aimanos puikiai telpa kapituliacijos meniu. Padažiukas.

 

Nuodo pagardas, neva mes dar kalbam, imituojam nepritarią prievartautojui.

 

Stojus į pasipriešinimo kelią, kuriame tavęs, kaip partizano, gali laukti net fizinė žūtis – jei atmeti kitokią žūtį, – reikalingas visiškas nuostatų skaidrumas.

 

– Aš nesutinku, aš nesitrauksiu! Kaip Sausio 13-ąją.

 

O ar esam pasirengę rimtai gynybinei stebėsenai su kontrapriemonėmis bent žmonėms gelbėti, ar tik pirštu baksnosim į ES, tegul „jie“ stebi ir gina. (Panašiai buvo su NATO). Beje, fizinė žūtis net kapituliavus ir nuolankiai perkant virvę, ant kurios mus kars, – lygiai taip pat galima (žūtis), kai rusiška Astravo chaltūra sprogs. Jei nuodys palaipsniui, lėčiau, tebus laiko skirtumas arba klausimas.

 

Priešo tikslas senas – Lietuva be lietuvių.

 

Todėl susivokim, kad esam įstumti į pasirinkimą, kur „trečio kelio“ nėra. Arba tu astravininkas (nupirktas, įtikintas, prigąsdintas ir t. t.), arba nepriklausomybininkas – antiastravininkas. Negali būti pusiau nėščias, sėdėti ant aštrių smaigų tvoros nuogu užpakaliu ir šypsotis, kaip tau gerai sekasi. Ar išsėdėsi 50 ir 100 metų, kol pabaisa net nesprogus išsikvėps, tik užnuodys Neries ir Nemuno baseiną? Vargu. Juolab su visu pažeminimu, nes juk baudžiavos nenorėjai, tačiau „pats“ priėmei. Caras dabar taip aiškina 1940 m. okupaciją.

 

O kad jo svita trina rankomis – lyg būtų pati užsakius – dėl Lukiškių aikštės aistrų bardakėlio, tai ir čia viena neatmestinų galimybių. Jaudinkitės dėl smėlio, ne dėl Astravo. Kaip sakydavo senieji V. Putino kolegos: „Pust oni zanimajutsia jerundoj.“ Kad astravininkai įtūžę puola antiastravininkus, tai apskritai festivalis.

 

Beje, dėl Astravo chaltūros turim šviežių naujienų.

 

Baltarusijos valstybinių tenderių saitas rodo, kad „statytojas“ neturi projektinės dokumentacijos, todėl skubiai skelbia tenderį jos, „prarastos“, atkūrimui. Sunerimę, gal kas iš Europos vis dėlto tikrins?

 

Toks tenderis buvo skelbtas š. m. kovo 26 d., jį „laimėjo“ kompanijėlė, sulipdyta šešiomis dienomis anksčiau. Darbų terminas – jau po to, kai „batkos“ pasididžiavimas bus paleistas. Be darbų dokumentacijos!

 

Tuo tarpu ten paskelbtas dar vienas tenderis, birželio 25 dieną, dėl tiriamosios paieškos, kas galėtų teikti reikmenis ir medžiagas BAE Astrave priešgaisrinei apsaugai. Tad paleis ne tik be gaisrų apsaugos, bet ir nepasirinkę rinkų, kur galėtų ko nusipirkti tai apsaugai.

 

Lietuva turėtų skubiai kreiptis į JTO Saugumo Tarybą, gal bent tuo atkreiptume abejingiečių dėmesį. Jei savų žmonių negaila, pasigailėkim gudų ir lenkų.

 

O ką darome vietoje?

Lietuvos politikai, susitaikę su Astravo giljotina, prisitaikę ir skaičiuojantys naudą, – jau ne Lietuvos politikai.

 

Lietuvos verslininkai, parduodantys tėvynės saugumą ir nepriklausomybę, bet glostantys pilnėjančias pinigines – jau ne Lietuvos verslininkai.

 

Sąjungininkai, kurie meilinasi tavo priešui, – tokie ir sąjungininkai. Tik tu dar gali stovėti, Lietuva, kaip stovi laisvė.

 

Amerikos prezidentas Vilniuje tada gražiai pasakė: „Jūsų priešas taps mūsų priešu.“ Bet virusuotas gyvenimas muša raktu (bjot kliučiom) ir laisvės šalis Amerika gali tapti kitokia, net imtis savigriovos ar vėl vergų prekybos.

Pamatysim, tačiau pirmiausia reikia turėti skaidrų veidrodį saviškių, jeigu jie dar saviškiai, makiažams.