Žymus teisininkas įspėja: Vokietijos teismo nutartis gali išdraskyti Europos Sąjungą

delfi.lt 2020 06 11

Svarbias pareigas užimantis Europos Sąjungos teisėjas išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl pastarosios reikšmingos Vokietijos Konstitucinio Teismo nutarties ir įspėjo, kad ji kelia grėsmę ES teisės viršenybei ir galbūt gali sunaikinti ne tik ją, bet ir patį bloką.

delfi.lt

Neįprastame viešame pareiškime, kuriuo pasidalino su „Politico“, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo, antrojo pagal svarbą ES teismo, pirmininkas Marcas van der Woude‘as praėjusį mėnesį Vokietijos Konstitucinio Teismo priimtą nutartį apibūdino kaip „tiesioginį kišimąsi į Europos Sąjungos teisinės sistemos veikimą“. Žymus teisėjas perspėjo, kad tai gali paskatinti kai kurias šalis atsisakyti šios teisinės sistemos ir tokiu būdu įvykdyti „užmaskuotą pasitraukimą“ iš Europos Sąjungos.

Gegužės 5 d. Vokietijos Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad 2015 m. Europos Centrinio Banko (ECB) obligacijų pirkimo programa, vertinant pagal Vokietijos įstatymus, yra neteisėta, nebent ECB per artimiausius tris mėnesius galėtų pateikti pakankamą pateisinimą. Šis sprendimas buvo plačiai aiškintas kaip iššūkis aukščiausios bloko teisinės valdžios, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, davusio leidimą obligacijų pirkimo programai, nepriklausomybei.

Teigdami, kad Liuksemburge esantis Europos Sąjungos teismas veikė „nesuvokiamais būdais“ ir „ultra vires“ (peržengdamas savo kompetencijos ribas), Vokietijos teisėjai pateikė žeminantį savo kolegų Europoje vertinimą. Tai neapsiėjo be pasekmių: Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė svarstanti prieš Vokietiją pradėti teisinę procedūrą dėl prasižengimo.

Savo įžvalgose M. van der Woude‘as Vokietijos nutartį apibūdino kaip pavojų „trapiai ir subtiliai“ Europos Sąjungos teisinei sistemai. Jis perspėjo, kad tai „suardytų pasitikėjimo ryšius tarp visų ES teismų ir pakenktų teisės viršenybės principams, kuriais remiasi Europos Sąjunga“.

M. Van der Woude‘as rašė, kad Vokietijos nutartis, „nors ir priimta teisinės valstybės vardu, gali paradoksaliai sustiprinti dar didesnį nerimą keliančią tendenciją – teisės viršenybės panaikinimą tam tikrose šalyse narėse“. Tai buvo užuomina į Vengriją ir Lenkiją.

Teisininkas įspėjo, kad „vadovaujantis kraštutinumais Konstitucinio Teismo logika gali reikšti, jog kiekvienas nacionalinis teismas galės pareikšti savąją viziją apie tai, kaip tiek europinėse, tiek nacionalinėse institucijose turėtų būti taikoma ES teisė“.

Tuo gali imti piktnaudžiauti valstybės, kuriose „politinė dauguma lėtai, tačiau užtikrintai perduoda teismus vykdomosios valdžios globai“.

M. Van der Woude‘as tvirtino, jog toks procesas galėtų atnešti rimtų politinių pasekmių: „Jeigu Europos Sąjungos teisės viršenybė šiose šalyse taikoma nebebus, jos atsidurs už ES teisinės sistemos ribų ir de facto pasitrauks iš bendrojo europinio projekto“.

„Galiausiai gali kilti klausimas, ar tai būtų užmaskuotas pasitraukimas iš ES be oficialaus pareiškimo pagal pasitraukimo nuostatas, kurias numato 50 Europos Sąjungos sutarties straipsnis“, – pridūrė M. Van der Woude‘as, omenyje turėdamas ir primindamas Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos remiantis 50 straipsniu.

Teisėjas savo pastebėjimus apibendrino prašymu pradėti dialogą: „Jeigu ES ir toliau siekia išlaikyti suverenitetą, kokio nė viena iš bloko šalių narių negalėtų įgyti savarankiškai, būtinas dialogas ir bendro susitarimo siekis“.

„Be to, sutartyse numatomos būtinos žalos atitaisymo priemonės, leidžiančios bet kuriam teismui ar tribunolui pateikti naujus klausimus Europos Teisingumo Teismo pirminei nutarčiai, kol dialogo būdu bus pasiektas abiem pusėms priimtinas sprendimas, atsižvelgiantis į bendrąjį gėrį“, – pridūrė teisininkas.