Vytautas Landsbergis. Žvilgterkime į pagrindus

lrt.lt 2020 06 01

Artėja rinkimai. Broliai ir sesės politikai(ės), žengdami į valdžios pareigas, visi iškilmingai ir viešai prisiekiate. Ir į Seimo narius kopdami, ir į ministrus. Vienodai. Priesaikos tekstas konstitucinis, tad kiekvienas, prisiekęs vykdyti Konstituciją, turėtų kartkartėmis žvilgterėti į laisva valia duotos priesaikos žodžius. Kad sykiais, jei kokiös, bežaisdami nesulaužytumėte. 

Vytautas Landsbergis

lrt.lt

Priesaika – ne žaisliukas. Pamatęs, kad sulaužei, turėtum pats padėti mandatą. Nekankindamas nei premjero, nei prezidento.

 

Antai prisiekiant įsipareigojama: „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“.

 

Ar balsuodamas Seime už „Gazpromo“ ar „Rosatomo“ interesus, prieš konstitucinę nuostatą „jokių posovietinių blokų“, tu tikrai visomis išgalėmis stiprini Lietuvos nepriklausomybę? Veikiau priešingai. Ar stiprini ją balsuodamas, kad arkliui akivaizdus ir aukščiausių instancijų nustatytas, pripažintas konkretus priesaikos laužytojas bei korumpininkas liktų tautos atstovu Seime?

 

O gal tie atvejai tinka bent kitam priesaikos tekstui – „sąžiningai tarnauti demokratijai“?

 

Net kai tarnavimas virsta patyčia iš demokratijos, žemina melžiamą valstybę ir silpnina jos nepriklausomybę... Kai tarnauji draugelių klanui.

 

Manau, tąsyk irgi laužoma priesaika. Kaip ir tada, kai dviejų balsų persvaros daugumine demokratija naudojamasi kuo labiau sumurdyti, pažeminti politinį oponentą.

 

O jei tos trijų balsų persvaros šiandien stigtų, tai gal tu, „sąžiningai tarnaujantis“, nė nesiūlytum savo svarbiosios žmonių gerovei pataisos? Gal derėtų bent patikslinti Konstitucijos redakciją: „kai kurių žmonių gerovei“.

 

Beje, žodis „sąžiningai“ tikrai pernelyg dviprasmis. Kai prisiekti žengia politikas be sąžinės, jam turėtų būti leista – išimties tvarka – tą priesaikos žodį praleisti. Kaip antai Dievą. Ši pataisa ir demokratinė galimybė būtų sąžininga.

 

„Tarnauti Tėvynei“ ir tiek, nebūtinai sąžiningai, nebūtinai visomis išgalėmis.

 

Kai įstatymas vienareikšmiškai ir tiesiogiai nusako, kaip ministrui privalu elgtis gyvybiškai svarbiu tėvynei klausimu, o ministras sako „nevykdysiu“, debatuose lyg pakaktų pacituoti priesaiką. Pasirinkimui.

 

Nusispjauni ir pamoji ranka į tą įstatymą (nors prisiekęs „gerbti“)? Pamiršti jį su vienadiene priesaika? Prašai laiko, siūlydamas pirmiau įstatymo pataisą, kad nereiktų jo laužyti? Atsistatydini, nes esi prisiekęs, o premjeras arba prezidentas tave verčia eiti prieš savo garbę?

 

Štai, kiek pasirinkimų, jei žmogus gyvas. O politikas – žmogus.

 

Iš 30 metų istorijos prirašytume 30, jei ne 300 tomų tokių istorijų.