Aplinkos ministerija nutildė žmogaus teisių gynėją

alfa.lt 2020 02 06

Galimai korupcinį daugiabučių įstatymą rengiantys Aplinkos ministerijos tarnautojai blokuoja visuomenės atstovų teikiamas pastabas.

 

alfa.lt

Antradienį aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės, į kurią įeina ministerijos ir visuomenės atstovai, posėdyje valdininkai neleido pasisakyti žymiam žmogaus teisų gynėjui.

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) pirmininkas Vytautas Budnikas posėdyje prašė leidimo perskaityti asociacijos parengtas pastabas dėl rengiamo įstatymo, tačiau to padaryti jam neleista.

 

Blokuoja kritiškas pastabas

LŽTA palaiko nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų ir būsto priežiūros visuomeninių organizacijų susirūpinimą dėl galimai korupcinio šio įstatymo projekto.

 

LŽTA pastabos Seimui ir Aplinkos ministerijai buvo išsiųstos sausio 31 d., ministerija patvirtino jas gavusi, tačiau neįtraukė į svarstytinų pastabų sąrašą.

 

V. Budnikas paprašė leidimo darbo grupės posėdyje jas perskaityti, tačiau tokio leidimo negavo. LŽTA pirmininkas bandė protestuoti, kad žmogaus teisių gynėjų pastabos dėl įstatymo projekto ne tik neįtraukiamos į svarstymą, bet net neleidžiama jų paskelbti žodžiu.

 

Nematydamas prasmės dalyvauti tolesniame įstatymo svarstyme, žmogaus teisių gynėjas iš posėdžio išėjo. „Kadangi man neleido šnekėti, ko man ten sėdėti?“ – Alfa.lt pasakojo V. Budnikas.

 

Jis darbo grupės posėdyje atstovavo Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai (LNVF) šios organizacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės prašymu. LŽTA ir LNVF yra sudariusios jungtinės veiklos sutartį ir dažnai pavaduoja viena kitą.

 

„Man paaiškino, kad į darbo grupę ministro įsakymu įtrauktos ne organizacijos, o konkretūs asmenys. Paklausiau, gal galėčiau pateikti notarinį įgaliojimą, kad atstovauju federacijos vadovei. Atsakė, kad įgaliojimas netinka, posėdyje gali dalyvauti tik į grupę įtrauktas fizinis asmuo, o ne jo atstovaujamos organizacijos atstovas. Pajuokavau, kad notariniai įgaliojimai tinka teismui, o ministerijai – ne“, – iš valdiškos įstaigos procedūrų juokėsi V. Budnikas.

 

V. Budnikas yra 1990 m. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjas ir signataras, jos vicepirmininkas, nuo 2005 m. – pirmininkas. Jis ir žymus žurnalistas, daug rašantis žmogaus teisių klausimais. V. Budnikas nuo 2015 m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

 

Žymus žmogaus teisių gynėjas Alfa.lt sakė tik norėjęs perskaityti pastabas svarstomam įstatymo projektui, kad jas išgirstų darbo grupėje dalyvavę daugiau kaip 10 dalyvių. „Bet jie net to bijo, kad kažkas tas pastabas išgirs. Šio įstatymo rengėjai labai puikiai suvokia, kad šis projektas yra korupcinis, jie mano, kad žmonės nesusigaudys. Bet nemaniau, kad baimė tokia didelė, kad draudžia net garsiai perskaityti pastabas. Bet mes vis tiek prasimušime, prašysime šį įstatymo projektą stabdyti Seime“, – žadėjo V. Budnikas.

 

Žmogaus teisių gynėjo nuomone, Aplinkos ministerija imituoja demokratišką įstatymo svarstymą, bet iš tikrųjų svarsto tik tas pastabas, kurios tinka įstatymo rengėjams. „Kitokių pastabų neįsileidžia. Prastums tą formalų mechanizmą, neva su visuomene suderintą, ir Seime koks nors veikėjas ims aiškinti, kad visuomenė projektui pritaria. Iš tikro niekas su visuomene nederinama ir net nekvepia derinimu, – sakė V. Budnikas. – Jeigu tikslas būtų svarstyti įstatymo projektą, protingi žmonės norėtų išgirsti, ką sako visuomenė. Bet man net neleido pasisakyti. Jie patys žino mūsų pastabas, bet bijo, kad kiti išgirs. Vadinasi, blokuojama bet kokia kritiška informacija, rodanti įstatymo ydas.“

 

Įstatymo projektą vertina kaip korupcinį 

„Mes tą įstatymo projektą dėl daugiabučių namų administravimo laikome korupciniu“, – sakė V. Budnikas, Alfa.lt paprašius išdėstyti, ką norėjęs pasakyti darbo grupės posėdyje.

 

Jis atkreipė dėmesį, kad rengiamas daugiabučių įstatymo projektas panaikina kolegialų bendrijos valdymo organą – valdybą, palikdamas vien bendrijos pirmininko pareigybę. Siūlymas atsisakyti kolegialaus bendrijos valdymo organo, LŽTA nuomone, nėra motyvuotas, nes neaišku, kokiais tyrimais ir kas nustatė, kad daugiabučių namų patalpų savininkai vengia būti išrinkti valdybos nariais.

 

Be to, kolegialaus valdymo organo eliminavimas diskriminuoja daugiabučių namų bendrijas kitų analogiškų juridinių subjektų atžvilgiu, pavyzdžiui, akcinių bendrovių, asociacijų, partijų, profesinių sąjungų, sodininkų bendrijų ir kitų.

 

„Bet svarbiausia, kad daugiabučiai administruojami ir gyventojų jungtinės veiklos sutartimis. Tarkime, 50 gyventojų susitaria, pasirašo sutartį ir apsieina be administratorių, tvarkosi patys. Taip labai pigiai galima eksploatuoti namus. Tai įprasta namų tvarkymo praktika Žvėryne, Vilniuje, ir kitur“, – sakė V. Budnikas.

 

Be to, į įstatymo projektą įtraukta nuostata, kad jungtinės veiklos sutartį gali sudaryti tik visi pastato savininkai. Jeigu 1 iš 50 daugiabučio savininkų nesutiktų, jungtinė sutartis negalėtų būti sudaryta.

 

„Tai reiškia, kad daugiabučių namų patalpų savininkų teisė sudaryti jungtinės veiklos sutartis daugiabučiame name faktiškai negali būti įgyvendinama, nes iš esmės niekada visi daugiabučio namo gyventojai neturės vienodo požiūrio į namo eksploatavimą, šių paslaugų įkainius ir kitus dalykus. Tai absurdas. Lietuvoje sprendimai beveik visada priimami balsų dauguma, ar tai būtų partijos suvažiavimas, ar namo savininkų susirinkimas, niekas nesako, kad pritarimas turi būti šimtaprocentinis“, – teigė V. Budnikas.

 

LŽTA nuomone, projekte įtvirtinta galimybė korupcijai ir leidžiama asmenims piktnaudžiauti savo teise, nes jungtinės veiklos sutartis pagal rengiamą projektą turėtų pasibaigti vienam iš partnerių atsisakius būti jungtinės veiklos sutarties partneriu.

 

„Tokiu būdu vienam iš 100 patalpų savininkų pakanka atsisakyti jungtinės veiklos sutarties ir likusiųjų 99 namo savininkų valia nebetenka galios (jungtinės veiklos sutartis tampa negaliojanti). Tokia sutartis jokiomis aplinkybėmis negali užtikrinti namo patalpų savininkų teisinių santykių stabilumo. Juk vienam savininkui pasitraukus, kentėtų visi kiti. Arba gali būti, kad koks nors namo administratorius už 100 ar 200 eurų papirks vieną žmogelį, kad jis atsisakytų sutarties ir tuo pakenks visiems likusiems, kuriems jungtinė sutartis tinka. Namas tampa nebeadministruojamas“, – sakė V. Budnikas.

 

LŽTA nuomone, daugiabučių įstatymo projekto korupcinės nuostatos pasireiškia ypač tuo, kad eliminuojant kolegialų bendrijos valdymo institutą yra silpninami daugiabučių namų savininkų bendrijų gebėjimai, o kartu eliminuojant ir daugiabučių namų valdymą jungtinės veiklos sutarčių pagrindu, iš esmės paliekamas vienintelis be jokių alternatyvų galimas daugiabučių namų valdymas tik pastatų administratoriams, kurių paslaugų įkainiams patalpų savininkai daryti įtakos negali.

 

„Tai akivaizdžiai lobistinis arba korupcinis įstatymo projektas“, – apibendrino LŽTA pirmininkas V. Budnikas.

 

Į visuomenės nuomonę neatsižvelgė

Kaip rašė Alfa.lt, butų savininkų bendrijų itin kritikuojamą įstatymą rengė Aplinkos ministerijos darbuotojai, tačiau siekiant projektą greičiau „prastumti“ ir išvengti ilgų derinimo procedūrų, jį Seime registravo Seimo nariai Lauras Stacevičius ir Kęstutis Mažeika.

 

Pagal įprastinę praktiką ministerijos parengtas įstatymo projektas turėtų būti teikiamas Vyriausybei ir jau ji projektą teiktų Seimui. Tačiau šis kelias yra gerokai ilgesnis, mat Vyriausybės Seimui teikiami įstatymų projektai turi būti derinami su daugeliu valstybės institucijų ir visuomenės grupių. Tai užtrunka, tačiau Seimą pasiekia geresnės kokybės įstatymai.

 

Dabar L. Stacevičiaus įstatymas „tobulinamas“ Aplinkos ministerijoje, tačiau atrodo, kad Seimo narys jį Seimui pateiks anksčiau, negu valdininkai jį įprastine tvarka perduos Vyriausybei.

 

Daugiabučių veiklą reglamentuojančio įstatymo projektas yra bendras Seimo nario ir ministerijos tarnautojų kūrinys. Jį rengė L. Stacevičius ir penki tuomečiai Aplinkos ministerijos darbuotojai: Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresnieji patarėjai Alvydas Geigalas ir Ramūnas Šveikauskas bei vyriausieji specialistai Jūratė Kaklauskienė ir Marius Žvinklis.

 

Aplinkos ministras K. Mažeika įsakymu nurodė tobulinti jo paties ir Seimo nario L. Stacevičiaus registruotą daugiabučių įstatymo projektą, sulaukusį kone visuotinio visuomenės pasmerkimo.

 

K. Mažeika ignoravo jo įsakymu sudarytos darbo grupės, į kurią įeina ir visuomenės atstovai, siūlymą nekokybiškai parengtą įstatymą padėti į stalčių ir tobulinti esamą teisinę bazę.

 

Po to vienas iš rengiamo įstatymo bendraautorių Aplinkos ministerijos tarnautojas R. Šveikauskas informavo visuomenės atstovus, kad į jų nuomonę atsižvelgta nebus.      

 

Aplinkos ministerijos komentaras:

„Vasario 4 d. buvo organizuotas aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės dėl Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekto nuostatų tobulinimo posėdis. Į posėdį atvyko nekviestas ir į darbo grupės sudėtį neįtrauktas asmuo, kuris prisistatė Budniku. Pagal šios darbo grupės reglamentą, patvirtintą ministro įsakymu, ji gali svarstyti tik darbo grupės narių pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

 

Budnikas nėra darbo grupės narys. Jo pastabos bus įvertintos Aplinkos ministerijos specialistų darbo tvarka ir atsakyta pareiškėjui.

 

Ši darbo grupė sudaryta aplinkos ministro įsakymu. Į jos sudėtį įeina ministerijos specialistai, administratoriai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacija ir kt.

 

Darbo grupė yra įgaliota svarstyti darbo grupės narių pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto nuostatų tobulinimo. Sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu sutarimo nėra, kiekvienas narys gali pateikti atskirą nuomonę svarstomu klausimu.“