Vytautas Landsbergis. Tie ir kitokie

delfi.lt 2020 01 29

Tie, kurie naikina žmones dėl jų skirtingumo – antai tokie anokie yra nereikalingi, žalingi, naikintini – pirmiausiai paneigia save kaip žmones.
Vytautas Landsbergis

delfi.lt

Jie ir vadintini kaip nors kitaip. Kitokia dvikojų beširdžių rūšis.

Europos žydai XX a. patyrė baisų tyčinio, organizuoto naikinimo likimą. Tai signalas, kad ateina dvikojų rūšinė atmaina, kuriai kitokių dvikojų naikinimas – tik techninė problema.

 

Mažai tesvarstoma, kad „kitokių“ naikintojai pirmiausia turėjo liautis buvę žmonėmis. Kitokumas pagal rasę arba klasę – jau antraeilis klausimas. Filosofinė technologija, kurią seka žudymo industrija. Dujų kameros, holodomorai ir panašūs išradimai.

 

Klaidingai manoma, neva holokaustas atsitiko vieną kartą, ir kartojamos mantros, kad „tai neturi pasikartoti“. Mantros netrukdo puoselėti neapykantą kitokiems, žengti naujų holokaustų rengimo keliu. Atsisakydami žmoniškumo, dvikojai eina į globalią rūšinę savižudybę. Tos padermės arba veislės neliks.

 

Planeta veikiausiai apsivalys nuo dvikojų, o ligi tol dar turime laiko stebėti persigimstančios žmonijos evoliuciją, mąstyti neva smegenimis, tenkinti gobšumą ir kalbėti mantras.

Visai netoliese nuo Vilniaus, tuoj už dabartinės Lietuvos ir ES sienos, iškilo pabaisa, kurią dar žadama didinti keturis kartus, kuri motyvuota godumu, nejautra ir neapykanta kaimynams, kuri galimai išnaikins/išvarys daug gyventojų, o jų tarpe ir paskutinius Lietuvos žydus. Toks bus „galutinis sprendimas“, kurio net Hitleris nesugalvojo. Užtat sugalvojo mūsų laikų fašistinės kiaulės.

 

Lietuvių, lenkų ir gudų nebus pernelyg nė gaila, bet žydų išvarymo klausimas – iš Vilniaus į Madagaskarą, Palestiną – vis vien jautrus. Todėl svarstykim Astravo problemą bent holokausto atminties dieną. Rytoj mielai pamiršime, sugrįšim į avinėlių tylėjimą.