Dešimtmečius nematyta statistika: pirmą kartą į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko

lrt.lt 2020 01 02

Per pastaruosius dešimtmečius pirmą kartą į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko. Daugiau nei pusė atvažiavusiųjų – emigravę tautiečiai. Ekspertai sako, kad lietuviai grįžta dėl gerėjančios ekonominės padėties, bet pabrėžia, jog tautiečiai sprendimą grįžti ar likti užsienyje dažniausiai priima gimus vaikams.

 lrt.lt

„Čia faktorių visuma: tiek socialinių, tiek ekonominių, „Brexitas“ man asmeniškai tikrai neturėjo didelės įtakos, bet žinau asmenų, tikrai ir lietuvių, kurie gal principingai grįžo į Lietuvą“, – sako „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Miglė Orlauskė.

 

Ekspertai pritaria – „Brexitas“ galėjo turėti įtakos didesniam grįžtančiųjų srautui, tačiau nebuvo lemiamas veiksnys. Projektų vadove dirbanti Miglė sako, kad alga Lietuvoje mažesnė apie 3 kartus, tačiau panašiai tiek skiriasi ir išlaidos. Pasak ekonomistų, labiausiai tautiečius vilioja gerėjanti ekonominė padėtis.

 

„Kas labai džiugina, tai, kad emigracijos srautuose yra apie 60 procentų grįžtantys Lietuvos piliečiai, o jų augimas yra dar didesnis nei visos imigracijos“, – pasakoja Migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.

 

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, pernai atvažiavo 8 tūkstančiais daugiau nei išvažiavo. Kai 2018-aisiais – priešingai, daugiau išvažiavo – beveik 4 tūkstančiais.

 

„Turbūt per visus tuos trisdešimt metų, tai yra pirmieji metai, kai mes turėsime pliusinį balansą migracijos, tai yra imigracija smarkiai viršys emigraciją“, – tvirtina A. Sipavičienė.

 

Šešiolika metų svetur gyvenęs Algirdas Matačiūnas visada norėjo dirbti savoje virtuvėje. Pasisėmęs patirties Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje šefas įkūrė restoraną Šiauliuose, esą čia mažiau konkurencijos.

 

„Truputį gal mokesčių sistema, tokia spaudimo sistema ir dar vis jaučiasi, gal man asmeniškai atrodo, kad visi verslininkai yra vagys ir juos reikia visus pulti tikrinti“, – mano restorano „Avenue Brasserie“ šefas Algirdas Matačiūnas.

 

Ekspertai sako, kad grįžusieji padeda gaivinti regionus. Kas penktas kuriantis verslą ne didmiesčiuose – grįžęs iš užsienio.

 

l mūsų lietuvaičiai, gyvenantys čia, regionuose, gal kartais ir stokoja“, – įsitikinusi“, – teigia „Verslios Lietuvos“ verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė.

 

Analitikai pataria, jog svarbu sutvarkyti švietimo sistemą, kad ji neatbaidytų su vaikais grįžtančiųjų namo.

 

„Pagrindinis turbūt kriterijus, kada žmonės apsisprendžia grįžti yra tada, kai jie susilaukia vaikų. Čia svarbiausia dalis vis tik yra švietimas ir mokslas, šioje srityje mes turime dar daug kur pasitempti. Tai, visų pirma, susitvarkyti su esama sistema“, – sako Marius Dubnikovas, verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas.

 

Statistika rodo, kad daugiau nei pusė išvykusiųjų svarsto apie galimybę grįžti, o 16 procentų sako esantys tvirtai apsisprendę gyventi Tėvynėje. Daugiausia emigrantų grįžta iš Jungtinės Karalystės – iš ten, kur daugiausia ir emigravo.