Naujausiuose reitinguose – rinkėjų smūgis už dramą Seime

delfi.lt 2019 11 11

Gausiausia Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pralaimėjimus patiria ne tik parlamente, bet ir reitingų lentelėse.

Ramūnas Karbauskis, Virginijus Sinkevičius

delfi.lt

Naujausia gyventojų apklausa, kurią atliko „Spinter tyrimai“, parodė, kad rinkėjai vis tvirčiau nusisuka nuo valstiečių, dabar jų palaikymas vos perkopia 10 procentų. Neturėtų džiaugtis ir kitos partijos – rinkėjai jaučia bendrą nusivylimą visa politika. Vis labiau neigiamai vertinama ir Vyriausybė, kuri prabilo apie galimus naujus mokesčius.


Valstiečiai situacijos ignoruoti nebegali

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 17-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad reitingų lentelės lyderė ir toliau lieka Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, tačiau stipriai sumenko parama valstiečiams.

 

TS-LKD reitingas per mėnesį, nuo paskutinės apklausos kiek sumenko, rugsėjį už juos Seimo rinkimuose būtų sulaukę 19,2 procentų, o šį mėnesį – 18 procentų rinkėjų.

Tačiau reikšmingiausias pasikeitimas – antroje vietoje likusių LVŽS. Už šią partiją praėjusį mėnesį būtų balsavę 14,6 procentai rinkėjų, o spalį šis skaičius susitraukė iki 10,2 procentų. Per mėnesį, tarp atliktos apklausos, valstiečiai prarado 4,2 procentus rinkėjų palaikymo.

 

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė DELFI vertindama reitingų duomenis sakė, kad valstiečiai ir toliau išlaiko tendenciją „ristis nuo kalno žemyn“.

„Pagalvokime, koks tas procentas buvo 2016 metų pabaigoje, ar 2017 metų pradžioje ir ką turime dabar. Ignoruoti šito fakto jie negali. Tai, kad mes jau kalbame apie vos perlipimą per 10 procentų slenkstį, rodo, kad bendra situacija lentelėje rodo tam tikrą pakritimą. (...) Mes matome, kad kuo žemiau krentant valstiečiams, atsiranda vis daugiau nišos kitoms partijoms, gal net ir naujadarams. Visi renka po labai mažai“, – DELFI naujausius reitingus komentavo R. Urbonaitė.

Jos teigimu, prie valdančiųjų reitingų važiavimo žemyn galėjo prisidėti ir dramatiški įvykiai Seime. Situaciją dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio patraukimo R. Urbonaitė apibūdino kaip kovą, kuri gaišo parlamento darbo laiką.

 

„Čia tik klausimas, ar ir toliau mes matysime dar didesnį kritimą, ar čia grindys pasiektos. Manau, kad daug ką parodys biudžeto svarstymas Seime ir kaip jis atrodys“, – prognozavo ji.

 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius tikino, kad valstiečių reitingas nuo 2017 metų pradžios sumažėjo 2,5 karto.

„Pastaraisiais mėnesiai tas jų reitingas svyravo tarp 13-15 procentų. Ir pirmą kartą mes matome tokį didelį nuosmukį, per tokį trumpą laikotarpį“, – DELFI sakė A. Krupavičius.

 

Jis tikino, kad tam yra kelios priežastys: politiniai karai Seime, nesėkmingas biudžeto pateikimas – Seimui atmetus Vyriausybės siūlymus ir aiškaus lyderio nebuvimas.

 

A. Krupavičiaus teigimu, Tėvynės sąjunga vis dar nesugeba pramušti stiklinių lubų, t. y. Tos ribos, kurių reitingai jau dvejus metus negeba aplenkti.

„Tas reitingas šiek tiek pasvyruoja, pakyla, tada mažėja. Bet 17-19 procentų ribose Tėvynės sąjungos reitingas svyruoja nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio. Akivaizdu, kad situacija yra įšalusi jau dvejus metus, jiems pritraukti naujų rinkėjų nelabai pavyksta“, – reitingų lentelės lyderius vertino jis.

 

Kam žinios džiugios, o kam ne

Per daugiau nei 2 procentus sumenko ir parama Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), kuriai vadovauja Gintautas Paluckas. Praėjusį mėnesį juos būtų palaikę 9 procentai, šį mėnesį parama sumenko iki 6,9 procentų.

 

VDU politologo A. Krupavičiaus teigimu, LSDP iš šių reitingų turėtų suprasti, kad jiems nepavyksta užsitikrinti reitingo augimo.

 

„Bet visais atvejais, džiaugsmo socialdemokratams dabartiniai reitingai tikrai neturi atnešti. Dar blogiau, jei sudėtume abiejų socialdemokratinių partijų – LSDP ir LSDDP reitingus, tai nesiekia to, ką LSDP turėjo prieš skilimą“, – sakė A. Krupavičius.

 

Jei rinkimai būtų vykę spalį, į Seimą taip pat patektų Liberalų sąjūdis. Spalį parama šiai partijai kiek ūgtelėjo, iki 6,3 procentų, praėjusį mėnesį ši partija būtų sulaukusi 5,2 respondentų balsų. Patekimu į Seimą būtų džiaugęsi ir Darbo partijos nariai. Per mėnesį prie savo palaikymo ji prisidėjo pusę procento ir dabar jų parama siekia 5,5 respondentų balsų, rugsėjį rinkėjų parama buvo lygiai 5 procentai.

Politologas A. Krupavičius tikino, kad Liberalų sąjūdis pagaliau „išeina iš krizės“.

 

„Bet antra žinia – blogesnė. Dėl liberalių rinkėjų balsų konkurencija yra sustiprėjusi. Nors Laisvės partija irgi galimybių peržengti 5 procentų barjero nelabai turi, bet balsus iš Liberalų sąjūdžio atima, liberalius balsus skaldo“, – teigė politikos ekspertas.

 

A. Krupavičius tikino, kad geromis naujienomis džiaugtis turėtų Darbo partija, jų reitingas pastaruoju metu yra stabilus.

 

„Jiems reitingai nesiunčia kažkokių blogų signalų“, – sakė jis.

 

Reikalingą visuomenės palaikymą patekti į Seimą, jei rinkimai vyktų spalį, surinko ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Tvarkos ir teisingumo“ partija, dabar išgyvenanti savotiška krizę. Spalio mėnesį ši partija būtų sulaukusi lygiai 5 procentų rinkėjų palaikymo, dar praėjusį mėnesį šis skaičius siekė 3,9 procentus.

 

Į Seimą nepatektų

Kol kas reitingai neturėtų džiuginti ir Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Laisvės partijos. Rugsėjį už šią partiją būtų balsavę 3,3 proc., o spalį jau 3,5 proc. respondentų.

Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją rugsėjį būtų balsavę 3 proc., o spalį – 3,2 proc. respondentų.

 

Dar žemiau liko rugsėjo mėnesio duomenimis, politinių partijų reitinguose liko Lietuvos centro partija, už kurią rugsėjį būtų balsavę 2,3 proc. , o spalį – 2,9 proc. respondentų.

 

Už Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją rugsėjį būtų balsavę 2 proc., o spalį užfiksuotas skaičius turėtų vos džiuginti – palaikytojų padaugėjo 0,3 procento, iki 2,3.

 

2 procentai apklausą atsakiusių respondentų savo balsą atiduotų už Remigijaus Lapinsko vadovaujamą Lietuvos žaliųjų partija. Dar rugsėjį šis skaičius nesiekė net ir 2 procentų, buvo 1,3 procento.

 

Jaučiamas bendras nusivylimas

3,5 proc. respondentų spalį būtų balsavę už kitą partiją, 18,2 proc. būtų nebalsavę, o 12,5 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą. Tai ženkliai skiriasi nuo praėjusio mėnesio rezultatų, kai nebalsavę būtų 11,9 proc., o nežinojo, ar į klausimą neatsakė – 16,2 procento.

 

MRU politologės R. Urbonaitės teigimu, šie skaičiai rodo bendrą nusivylimą politika.

„Tas augimas gali būti dėl to, kad tie, kurie arba iš viso neitų, ar nežino, jie rodo paieškas galbūt net naujų politinių darinių, o jei padidėjimas tų, kurie tikrai neitų, gali rodyti nusivylimą“, – pradinę interpretaciją pateikė politologė.

„Tas vakuumas šiek tiek atsiranda, tas pasitikėjimas ir tikėjimas partijomis yra visiškai neaugantis, nusivylimas akivaizdžiai auga, bet toks vakuumas susidaro, įdomu, kas pasiryš jį užpildyti“, – sakė ji.

 

Primindama, kad net ir rinkimų dieną savo balsą atiduoda kiek per 50 procentų rinkėjų.

 

„Valstiečiai atėjo su labai aukštai iškeltomis vėliavomis, kilo ir lūkesčiai, ir labai sėkmingai jų nepateisino. Iš to ir atsiranda pesimistinės nuotaikos, žmonės svarsto, gal visai nebalsuoti, ar dairosi, kas gali būti jų naujieji gelbėtojai“, – DELFI sakė R. Urbonaitė.

 

Skvernelio reitingas žemyn keliauja labai sparčiai

Tarp asmenybių, kurias žmonės mato kaip tinkamiausias užimti Ministro Pirmininko pareigas, ir toliau pirmauja parlamentarė Ingrida Šimonytė.

 

Rugsėjį ją premjerės pozicijoje norėjo matyti 15 procentų respondentų, o šį mėnesį jis kiek sumenko iki 14,6 procentų.

R. Urbonaitė tikino, kad I. Šimonytė reitingų lentelės viršuje laikosi ne tik dėl prezidentinės kampanijos.

 

„I. Šimonytės reitingas taip pat šiek tiek pakrito, ankstesniais mėnesiais dar didesnis šokimas aukštyn buvo. Dabar ji po truputį važiuoja žemyn, tai natūralu. Tai gal dar toks prezidentinės kampanijos efektas, jis neišsisklaidė taip greitai“, – situaciją vertino R. Urbonaitė.

 

Ji teigė, kad I. Šimonytės reitingui įtakos gali turėti ir atstovaujamos partijos Tėvynės sąjungos rezultatai.

Antroje lentelės vietoje ir toliau lieka premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau jo rezultatas taip pat mažėja. Šį mėnesį jį šioje pozicijoje norėjo matyti 10,9 procentų respondentų, o rugsėjį šis skaičius buvo 12,9 procento.

 

A. Krupavičius DELFI sakė, kad S. Skvernelio reitingas žemyn keliauja labai sparčiai.

 

„Krytis S. Skvernelio nuo metų pradžios yra didžiulis, o lyginant su geriausiais laikais, tai jo reitingas sumažėjo maždaug 4 kartus. Nuosmukis yra milžiniškas, jis vyksta gana sparčiai“, – premjero padėtį vertino politologas.

Pridurdamas, kad objektyvių priežasčių tam, kad reitingas būtų atstatytas, taip pat nėra.

Konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį premjero pareigose rugsėjį norėjo matyti 8,6 proc., o spalį – 6,8 proc. apklausos dalyvių.

 

Buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reitingas rugsėjį buvo 7 proc., o spalį – 6,4 proc., europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – atitinkamai 4 proc. ir 4,9 procento.

 

2,4 proc. respondentų rugsėjį ir 2,8 proc. – spalį manė, kad geriausiu premjeru būtų „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas.

2,7 proc. apklaustųjų rugsėjį ir 2,6, proc. – spalį atrodė, kad premjero pareigas turėtų užimti valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.

 

Konservatoriaus, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus reitingas rugsėjį buvo 2,6 proc., spalį – 2,5 procento.

 

Kadenciją baigiančio eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio – praėjusį mėnesį – 2,4 proc. o šį – 2,2 procentai.

 

O 2,4 proc. apklaustųjų rugsėjį ir 2,2 proc. – spalį šiose pareigose norėjo matyti Rolandą Paksą.

 

Rinkėjai nepaglostė dėl minčių apie naujus mokesčius
Vyriausybės veiklos vertinimas šį mėnesį taip pat nukrito. Panašu, kad tai atsitiko dėl kalbų apie naujus mokesčius. O šių kalbų rinkėjai niekada nepriima teigiamai.

 

32,5 proc. apklaustųjų rugsėjį Vyriausybės veiklą vertino teigiamai ir greičiau teigiamai. Spalį šis skaičius krito – iki 26,1 procento.

 

Neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą rugsėjį vertino 57,6 proc., o spalį jau 66,2 proc. respondentų. Tad mažėjo teigiamai vertinančių ir daugėjo neigiamai vertinančių.

 

7,7 proc. apklaustųjų spalį ir 9,9 proc. – rugsėjį nežinojo, kaip vertinti, arba neatsakė į klausimą.

 

R. Urbonaitės teigimu, krentantys valstiečių reitingai jaučiami ir Vyriausybės vertinime.

 

„Neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių padaugėjo 8 procentais. Tai yra nemažai per vieną mėnesį, manau, kad tai yra susiję su kalbomis apie mokesčių kėlimus“, – teigė politologė.

 

Ji teigė, kad bet kokias kalbas apie mokesčių kėlimą, rinkėjai įvertina iš karto, tai daro neigiamai.

 

„Matome net ir šiokį tokį Vyriausybės susilpnėjimą, tas biudžetas, dar neaišku, kokiais keliais pasuks, koks galutinis variantas bus, čia Vyriausybei signalas yra. Bet suprantame, kad viskas yra ir nuo Vyriausybės reitingas yra surištas su valdančiaisiais, nori tu to, ar nenori“, – teigė ji.

Su šia mintimi sutiko ir VDU politologas A. Krupavičius.

 

„Akivaizdu, kad Vyriausybės vertinimą veikia prieštaringi mokesčių pasiūlymai“, – sakė A. Krupavičius.

 

„Įprastai, pastaraisiais mėnesiai, teigiamą, ar greičiau teigiamas siekdavo apie 30 procentų, dabar, per vieną mėnesį, jis krito 8 procentais, tai yra labai rimtas skambutis. Neigiamų vertinimų dalis padidėjo maždaug 8 procentais. (…) Tai vienas žemiausių vertinimų apskritai“, – sakė politologas.

 

Paklaustas, kokios yra to priežastys, A. Krupavičius visų pirmą įvardijo politinės lyderystės trūkumą.

 

„Premjeras tikrai yra pasitraukęs į šalį, mažiau matomas“, – teigė VDU politologas.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų spalio 17-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

 

Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus. Tyrimo metu buvo apklausta 1008 respondentai.

 

Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.