„Brexito“ netvarka aidi ir Lietuvoje: verslui intensyviai ruošiantis, perspėjimai valdžiai – vėluojame sukaupti rezervą

lrt.lt 2019 10 29

„Brexito“ nežinomybės rūkui vis dar neišsisklaidžius, finansiniams britų išstojimo padariniams ruošiasi ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, ir verslas abejose Lamanšo pusėse. Finansų startuolis „Revolut“ iš Londono į Vilnių kelia 200 tūkst. savo klientų sąskaitas. Latvija kuria atskirą finansinį rezervą „Brexito“ padariniams švelninti. Lietuva, Lietuvos banko teigimu, jau vėluoja sukaupti rezervą. O ir tą patį finansuoja daugiausia iš šiandienos sveikatos apsaugos sistemos poreikių.

„Brexitas“

lrt.lt

„Brexito“ netvarka aidi ir iki Vilniaus. Ruoštis baigia verslas. Britų finansinis startuolis „Revolut“ savo Lietuvoje registruotų klientų sąskaitas iš Londono kelia į Vilnių.

Šios sąskaitos jau nepabėgs ir nuo skvarbaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) žvilgsnio. Operacija didžiulė, šių klientų – daugybė.

 

„Šiek tiek daugiau nei 200 tūkst., planuojame juos visus perkelti iki šio mėnesio arba iki sausio mėnesio galo, atsižvelgiant į galimus „Brexito“ scenarijus“, – pasakoja „Revolut Payments“ vadovas Virgilijus Mirkės.

 

Vienas iš scenarijų: į Vilnių išvis perkelti visų 7 milijonų „Revolut“ klientų sąskaitas. Viskas dėl „Brexito“. Po Britanijos išstojimo, biuras Londone darbui su klientais ES nebetinka, todėl Vilniuje atidarytas filialas.

 

„Įkurti dar vieną bendrovę Lietuvoje, kad perkeltume klientus iš Jungtinės Karalystės, be abejo, kainuoja“, – teigia „Revolut Payments“ vadovas.

 

„Brexitas“ kainuoja ir verslui, ir politikai. Latvija iš valstybės biudžeto nusprendė atsidėti lėšų į atskirą „Brexito“ fondą. Po daugiau nei du milijonus eurų nuo kitų metų, kad sušvelnintų skyrybų su britais padarinius savajai ekonomikai. Lietuva tokios „pagalvės“, kuri palengvintų „Brexito“ efektą, neturi.

 

„Krizės tyrimo metu buvo tokia viena iš rekomendacijų, mes žadame rekomenduoti, kad tą „pagalvę“ reikėtų turėti“, – dėsto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.

 

Tačiau tokioms rekomendacijoms – vėlu, sako Lietuvos bankas.

 

„Apie finansinę pagalvę reikėjo kalbėti jau anksčiau, ir Lietuvos Bankas ilgą laiką jau ragino aktyviau kaupti finansinį rezervą“, – mano Lietuvos banko ekonomistė Laura Galdikienė.

 

Finansų ministerija atsako, kad ir taip kaupia rezervą, ne tik „Brexitui“, bet ir visoms kitoms negandoms. Kitų metų pabaigoje planuoja daugiau nei 1,5 milijardo eurų viešųjų finansų perteklių „juodai dienai“.

 

Tačiau kitų metų biudžeto projektas – deficitinis. Viešųjų finansų skylė lėtėjant pasaulio ekonomikai – pusė milijardo. Atsidėti juodai dienai nėra iš ko, tad rezervas finansuojamas daugiausia sveikatos apsaugos sistemos sąskaita.

 

Dviejų šimtų milijonų sveikatos draudimo fondo perteklius nueis ne šiandienos poreikiams, o į šio fondo rezervą. Ir taip bendra viešųjų finansų pertekliaus eilutė artės prie žadamo skaičiaus.

 

„Na, turint omenyje, kad rezervus pradėjome kaupti tik šios Vyriausybės dėka, tai manau, kad per tokį trumpą laiką pavyko padaryti tikrai daug“, – atsako finansų ministras Vilius Šapoka.

 

Per trejus metus dėl „Brexito“ Lietuvos ekonomikos augimas lėtės beveik procentu, skaičiuoja Lietuvos bankas.