Mykolas Drunga. Ukraina, Rusija, Trumpas – koks ir kieno naudai čia sąmokslas?

lrt.lt 2019 10 28

Kaip rašė dienraščio „Boston Globe“ žurnalistė Teresa Hanafin, antradienio rytą tviteryje prezidentas Donaldas Trumpas verkšleno, kad jis yra linčo teismo auka, šitaip JAV Atstovų rūmų pradėtą tyrimą dėl galimos jo apkaltos palygindamas su brutaliais, už teismo ribų įvykdytais tūkstančių afroamerikiečių nužudymais per vieną gėdingiausių laikotarpių šalies istorijoje.

lrt.lt

O dėl apkaltos tyrimo, tai Williamas Tayloras, vyriausias JAV diplomatas Ukrainoje, po to, kai D. Trumpas „pavarė“ ambasadorę Marie Yovanovich už tai, kad ši atsiribojo nuo D. Trumpo advokato Rudy Giuliani skleidžiamų sąmokslo teorijų apie Joe Bideną ir jo sūnų, – taigi Williamas Tayloras atvyko į Kapitolijų tam, kad liudytų prezidento santykius su Ukraina tiriančiuose Atstovų Rūmų komitetuose.

Tayloras, – primena žurnalistė, – yra tas diplomatas, kuris bandė užfiksuoti vyriausybės neteisėtus veiksmus, siųsdamas žinutes Gordonui Sondlandui, JAV ambasadoriui Europos Sąjungoje, ir tose žinutėse teigdamas, jog vilioti Ukrainos prezidentą pažadais skirti milijoninę karinę paramą ir pakviesti jį į Vašingtono Baltuosius Rūmus mainais už tai, kad jis imtųsi tardomųjų priemonių prieš D. Trumpo politinį oponentą, nėra nei politiškai priimtina, nei padoru.

 

Tada žurnalistė T. Hanafin kelias iš tų žinučių pacituoja. Iš jų akivaizdu, jog W. Tayloras supranta, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui rūpi, jog į Ukrainą būtų žiūrima rimtai, o ne tik kaip į įrankį, parankų Vašingtono vidaus ar D. Trumpo perrinkimo politikai.

 

Liudydamas antradienį Atstovų Rūmų komitetuose Tayloras tiesiogiai įvardijo D. Trumpą kaip asmeniškai įsakiusį sulaikyti karinę pagalbą Ukrainai tol, kol jos prezidentas V. Zelenskis viešai nepaskelbs, kad imasi teisinių žingsnių prieš D. Trumpo politinių oponentų veiklą Ukrainoje.

 

Svarbu čia tai, – rašo apie ambasadoriaus W. Tayloro liudijimą žurnalistė T. Hanafin, – kad D. Trumpui visai nerūpėjo, ar Ukraina iš tiesų imsis tokių teisminio persekiojimo žingsnių ar nesiims, jis tik norėjo, kad V. Zelenskis viešai padarytų pareiškimą, kurį D. Trumpas galėtų panaudoti savo kovoje prieš Joe Bideną per rinkimų kampaniją.

 

Beje, jokiais kitais korupcijos atvejais Ukrainoje D. Trumpas nesidomėjo.

 

Žurnalistė paklausė, kaip į W. Tayloro liudijimą dabar reaguos Kongresas, ypač respublikonai, ir išvardijo prieš D. Trumpą liudijusio ambasadoriaus kredencialus.

 

72-ejų metų amžiaus W. Tayloras baigė West Pointo karo akademiją, šešerius metus buvo pėstininkų karininkas, tarnavo Vietname, o nuo 1985 metų dirba kaip pareigūnas abiejų partijų Vyriausybėse. Užtat labai įžeidus yra Baltųjų Rūmų spaudos sekretorės Stephanie Grisham bandymas jį nuvertinti kaip vieną iš tų radikalių nerinktų biurokratų, kurie kariauja prieš Konstituciją.

 

W. Tayloras greitai suprato, jog šalia normalių diplomatinių kanalų veikia ir labai neoficialus ir didžiai netvarkingas užsienio politikos formavimo procesas, kuriam vadovauja Gordonas Sondlandas, pinigingas D. Trumpo rėmėjas, už tai gavęs ambasadoriaus Europos Sąjungoje postą, ir kuriame dalyvauja ir Kurtas Volkeris, specialusis įgaliotinis Ukrainai, energetikos ministras Rickas Perry bei D. Trumpo sarginis šuo, advokatas Rudy Giulianis.

 

W. Tayloras taip pat atrado, kad ši keista grupelė teturėjo vieną tikslą: žūtbūt užtikrinti, kad Ukrainos prezidentas viešai paskelbtų, jog jo vyriausybė imsis tirti Joe Bideno sūnų Hunterį, dirbusį vienos Ukrainos energetikos bendrovės direktorių taryboje kaip tik tokiu metu, kai jo tėvas Joe buvo JAV viceprezidentas.

 

Galop, W. Tayloras buvo spaudžiamas sutikti, kad jis rimtai pasižiūrės į keistą sąmokslo teoriją, pagal kurią priešingai visų JAV saugumo ir žvalgybos institucijų išvadoms, ne Rusija bandė kištis į 2016 m. rinkimus, kad padėtų D. Trumpui juos laimėti, o iš tiesų kištis bandė Ukraina – ir būtent tam, kad padėtų poniai Hillary Clinton.

 

Liepos mėnesį W. Taylorui tapo aišku, kad D. Trumpas sulaikė milijonus dolerių karinės paramos Ukrainai, kurių šaliai reikėjo apsiginti nuo Rusijos remiamų išpuolių, – sulaikė dėl to, kad V. Zelenskis vis dar nesutiko padaryti to D. Trumpo reikalaujamo pareiškimo apie pastarojo politinius varžovus.

 

Maždaug tuo metu W. Tayloras aplankė kovojančių ukrainiečių fronto linijas ir matė ten esančias ginkluotas ir priešiškas rusų vadovaujamas pajėgas.

 

Viename iš jautriausių savo liudijimo epizodų, – rašo žurnalistė T. Hanafin, – W. Tayloras teigė staiga supratęs, kad dar daugiau ukrainiečių be jokios abejonės žus, nesulaukę tos amerikiečių pagalbos, kurią D. Trumpas vilkino suteikti tik dėl savo asmeniškų politinių interesų.

 

Ambasadorius savo liudijimą Kongrese baigė, ragindamas JAV įstatymų leidėjus ir toliau užstoti Ukrainą jos kovoje su ją kamuojančiu kaimynu. Rusijos agresijos negalima palaikyti, sakė jis.

 

Jis taip pat užsiminė, kad yra du pasakojimai apie Ukrainą. Vienas jų pozityvus apie jauną valstybę, besistengiančią atsipalaiduoti nuo savo praeities, su viltimi, kad nauja vyriausybė pagaliau prives prie naujos Ukrainos.

 

O antrasis pasakojimas, vyravęs praėjusius kelis mėnesius, daug tamsesnis: tai pagiežingos istorijos apie slaptus tiesos atskleidėjus, poną R. Giuliani, šalutinius kanalus, apie vadinamus quid pro quo susitarimus (aš tau, tu man), apie korupciją ir kišimąsi į rinkimus.

 

Ar atsimenate, – klausia žurnalistė T. Hanafin,– tą anoniminį D. Trumpo administracijos pareigūną, pernai „New York Times“ parašiusį esė apie tai, kaip kai kurie jo padėjėjai bando išgelbėti nuo D. Trumpo valstybę, stropiai dirbdami iš vidaus, kad užkirstų kelią jo darbotvarkės įgyvendinimui ir blogiausiems jo polinkiams.

 

Na, dabar šis asmuo vis dar anonimiškai parašė knygą, pavadintą Įspėjimas, kurioje dar daugiau šiurpinančių detalių iš Baltųjų Rūmų. Ji skaitytojus pasieks lapkričio 19 d.

 

Autorius negavo avanso, ir pajamas iš knygos paaukos ne pelno siekiančioms organizacijoms, besirūpinančioms valdžios atskaitomybe ir spaudos laisve.

 

Tiek daugiausia iš dienraščio „Boston Globe“, o penktadienį dienraštis „New York Times“ pranešė, kad beveik 400 milijonų dolerių karinės pagalbos Ukrainai įšaldymas jau juntamas fronto linijose.

 

Ukrainos karas su Rusijos palaikomais separatistais jau kainavo trylikos tūkstančių žmonių gyvybę, o paramos įšaldymas ne tik silpnina ukrainiečių pasitikėjimą, kad juos vis dar tvirtai remia Vašingtonas, bet ir siunčia amerikiečių silpnumo signalą Maskvai.

 

O Europoje Amerikos sąjungininkams vis didesnį nerimą kelia tai, jog jiems reikia pasikliauti Amerikos prezidentu, kuriuo negalima pasitikėti. Stiprėja pojūtis, kad D. Trumpo veiksmai Ukrainoje ir Sirijoje pagreitina atsiribojimo nuo amerikiečių procesą ir vis labiau kelia rūpestį, jog jis rimtai destabilizavo Europos žemyno artimąjį užsienį, – rašo pagrindinis Niujorko nebulvarinis laikraštis.

 

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.